„Jeigu Latvijoje ir Estijoje svarbiausia problema lieka didelis skaičius žmonių be pilietybės ir itin lėti natūralizacijos temptai, tai rusakalbės informacinės, kultūrinės ir švietimo erdvės siaurinimas bei Didžiojo Tėvynės karo veteranų ir buvusių SSRS teisėsaugos institucijų pareigūnų persekiojimas būdingas dar ir Lietuvai“, – teigiama Rusijos URM interneto svetainėje paskelbtoje ataskaitoje „Apie žmogaus teisių padėtį kai kuriose pasaulio valstybėse“.
Anot dokumento, rusakalbių galimybės gauti informacijos gimtąja kalba smarkiai sumažėjo. 1995-aisiais Lietuvoje leisti 44 leidiniai rusų kalba, 2009-aisiais – 16. Gerokai sumažėjo eterio laiko, skiriamo laidoms rusų kalba.
Kritikos sulaukė ir Seimo priimtas Švietimo įstatymas, pagal kurį tautinių mažumų mokyklose turės būti dėstoma daugiau lietuviškai.
Dokumente teigiama, kad „ypatingą nerimą kelia toliau vykstantis Antrojo pasaulinio karo istorijos perrašymas visose trijose Baltijos šalyse“. Kaip šio proceso pavyzdžiai nurodomas „fašistinių nusikaltėlių heroizavimas“, vieši buvusių legionierių susirinkimai, paminklų išniekinimai, nacistinio jaunimo maršai, bandymai sulyginti nacių ir sovietų režimus.
„Ši linija yra vienas iš svarbiausių veiksnių skatinant neonacių, rasistines, ekstremistines nuotaikas, provokuojant nacionalizmą, ksenofobiją ir antisemitizmą, rasinę ir religinę netoleranciją“, – rašoma ataskaitoje.
Lietuva kaltinama su Antruoju pasauliniu karu bei sovietiniu laikotarpiu susijusių įvykių, faktų iškraipymų bei falsifikavimu. Ši praktika, pasak ataskaitos, yra „masinė ir pakelta į valstybės politikos lygį“. Didžiulės kampanijos esą vyksta minint Medininkų ar Sausio įvykius, Artūro Sakalausko žūties metines, tremties metines.
Priminta, kad šių metų rugpjūtį Lietuvos generalinės prokuratūros prašymu teismas leido už akių suimti tris Rusijos piliečius: Aleksandrą Ryžovą, Česlavą Mlyniką ir Andrejų Laktionovą. Jie visi įtariami Medininkų muitinės posto darbuotojų nužudymu.
„Minėtuose renginiuose nuolat dalyvauja pirmieji šalies asmenys ir URM vadovai, kurie ne kartą viešai skelbė postulatus apie “sovietų okupaciją„ ir būtinybę atlyginti jos “žalą„, apie “sovietų vykdytą Lietuvos gyventojų genocidą„. Lietuvos atstovai visaip akcentuoja Lietuvos ir Rusijos sutarties (kurios preambulėje minima Lietuvos aneksija) “istorinę reikšmę„“, – rašoma ataskaitoje.
Rusijos URM teigimu, dideles pastangas Vilnius deda aukštindamas „heroišką Lietuvos partizanų (miško brolių) kovą“. Paminėtas paminklo „Už Lietuvos laisvę“ Šventojoje atidarymas.
„Būdinga, kad istorinės Lietuvos pretenzijos neapsiriboja tarybiniu periodu. Aktyviai keliama 1831 metų sukilimo “prieš carizmą„ tema, jai buvo skirtas ne vienas renginys“, – tvirtinama dokumente.
„Iškreiptas istorijos vaizdas pateikiamas ir mokykliniuose vadovėliuose. Jose ilgaamžė rusų istorija, vietos rusakalbių ekspertų nuomone, pateikta schematiškai, akcentuojant Ivaną Rūstųjį, Petrą I, Leniną ir „kruvinąjį Staliną“. Mokyklinėje istorijos programoje sąmoningai formuojamas Rusijos, kurios reikia bijoti, įvaizdis“, – rašoma ataskaitoje.
Joje atkreiptas dėmesys, kad tautinių mažumų padėtis Lietuvoje blogėja dėl priimamų teisės aktų, panaikintas Tautinių mažumų departamentas, kurį laiką nėra specialaus Tautinių mažumų įstatymo ir kt.
Anot Rusijos URM, pastaruosius porą metų Lietuvoje gyvenančios tautinės mažumos ėmėsi vienytis ir bendrai kovoti su asimiliacija. Dėl jos esą Lietuvoje per du dešimtmečius perpus sumažėjo rusų tautybės gyventojų. Statistikos departamento duomenimis, 1989 metais rusai sudarė 9,4 proc. Lietuvos gyventojų, šiemet – 4,8 procento.
Kaimyninės šalies URM interneto svetainėje pateiktoje ataskaitoje minimos 15 valstybių ir Europos Sąjunga. Be Lietuvos, Latvijos ir Estijos, „žmogaus teisių padėtis“ nagrinėjama JAV, Kanadoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Lenkijoje, Gruzijoje, Švedijoje, Rumunijoje, Bulgarijoje, Suomijoje, Vengrijoje.
