„Net jeigu ir įsivaizduotume, kad naujos atominės elektrinės statyba Lietuvoje taps realybe, tai reaktoriaus transportavimo klausimas gali arba galutinai palaidoti projekto idėją, arba padaryti ją daug brangesnę ir nuostolingesnę“, – tikina A.Meizer.
Pasak ekonomistės, visos „Hitachi-GE“ atominės elektrinės veikia pakrantėse. Tokios jų statybos vietos pasirenkamos būtent dėl logistinių sumetimų.
„Lietuvoje situacija visiškai kitokia. Būsima atominės elektrinės aikštelė yra Lietuvos teritorijos gilumoje. Ir jeigu įsivaizduotume, kad nauja atominė elektrinė bus statoma tikrai ten, tai šio „monstro“ pristatymo klausimas iš Klaipėdos į Visaginą iš paprasto klausimo tampa „nacionaline nelaime“. Be to, kad reikės stiprinti ir plėsti esamus kelius, prireiks nugriauti visus tiltus, kur praeina maršrutas, o be to, žinant kad korpuso diametras 7 metrai, išmontuoti visas elektros linijas.
Jeigu pažiūrėtume žemėlapyje į hipotetinį reaktoriaus korpuso maršrutą, tai mes pamatysime, kad norint sukurti „tvirtus energetinės nepriklausomybės nuo Rusijos pagrindus“, reikės be elektros palikti pusę Lietuvos, jeigu ne daugiau“, – baugina ji.
Ana Meizer ironizuoja, kad Lietuvai tai taps pačia didžiausia statyba, kuri primena „stalininę Belomoro kanalo statybą“.
Pasak Rusijos komentatorės, galimi dar keli variantai. Pavyzdžiui, atominės elektrinės statyba prie Klaipėdos, arba reaktoriaus transportavimas upėmis, kas, jos nuomone, būtų dar sudėtingiau. Pabaigoje A.Meizer ironizuoja, kad Lietuvai tai taps pačia didžiausia statyba, kuri primena „stalininę Belomoro kanalo statybą“.
Pirmoji studija nesuteikė atsakymų
Pirmoji prieš dvejus metus Lietuvoje atlikta studija parodė, kad visi dideli kroviniai, sveriantys iki 1 000 tonų, gali būti perkrauti Klaipėdos uoste, tačiau juos išgabenti iš uosto būtų problemiška, o didžiausia kliūtis – gyvenamieji rajonai, esantys prie pat uosto teritorijos, dėl ko krovinių išvežti būtų beveik neįmanoma.
Kaip skelbė naujienų agentūra BNS, pasak specialistų, įrenginių būsimajai atominei elektrinei gabenimas geležinkeliu būtų neracionalus sprendimas, kadangi vien krovinio plotis siektų iki 6 metrų, o geležinkelio tiltai ir viadukai tam nepritaikyti. Vidaus vandenų infrastruktūra, anot ekspertų, taip pat nėra pritaikyta itin didelių krovinių gabenimui, todėl reikėtų įrengti papildomas prieplaukas.
Tyrėjų teigimu, investicijos į būsimos atominės elektrinės įrenginių gabenimo infrastruktūros kūrimą Lietuvoje gali siekti 10–100 mln. litų. Planuojama, kad dideli kroviniai naujai atominei elektrinei statyti gali būti gabenami apie penkerius metus.
Iš viso į statybų aikštelę iš Klaipėdos uosto turės būti atgabenta per 200 modulių, kurių sunkiausi svers apie 1 000 tonų.
Lietuva atominę elektrinę Visagine kartu su Latvija, Estija ir galbūt Lenkija planuoja pastatyti iki 2020 metų. Tuo pat metu apie ketinimus kaimynystėje statyti savo atomines elektrines skelbia Baltarusija ir Rusija. Abiejų šių šalių atominės elektrinės išdygtų Lietuvos pasienyje.
Kaip gabenami analogiško svorio kroviniai, galite pasižiūrėti šiame filmuke:
