Daugiabučių gyventojams lapų išvežimu rūpintis nereikia, o individualių valdų savininkai išvežti turi patys, tačiau tai daro retai. Todėl, Aplinkos ministerijos atstovės Daivos Kazlauskienės teigimu, jiems ketinama dalyti lapų kompostavimo dėžes.
Vilniaus miesto Tvarkymo skyriaus vedėja Irena Mikalauskienė sako, kad Vilniuje želdinių ir medžių labai daug, tad kasmet į kompostavimo aikšteles išvežama apie 20 tūkst. tonų lapų. Kiemsargiai privalo ir iššluoti važiuojamąją gatvių dalį, šaligatvius, kiemus, ir sugrėbti lapus.
Anot I. Mikalauskienės, įmonės, tvarkančios aplinką, dabar naudoja daug technikos, lapus renka mechanizuotai, nes tai labai sunkus darbas. „Joms nurodyta visus lapus iš miesto išvežti vėliausiai iki gruodžio 10 d., nes plotai didžiuliai ir įmonės neturi tiek pajėgumų, kad galėtų tai padaryti per savaitę ar dvi“, – aiškina ji.
Vis dėlto, kaip pastebi I. Mikalauskienė, kartais lapų nespėjama išvežti dėl gamtos sąlygų. „Pernai pabaigti darbų neleido gamta. Lapkričio pabaigoje užsnigo ir užšalo“, – prisimena ji.
I. Mikalauskienė sako, kad už lapų išvežimą gyventojams mokėti nereikia – juos išveža aplinką tvarkanti įmonė. Tam Vilniaus mieste stovi didžiuliai balti maišai ir į juos tvarkytojai deda lapus.
Tačiau, skyriaus vedėjos teigimu, pagal tvarkymo ir švaros taisykles individualių valdų savininkai privalo patys tvarkyti savo teritoriją ir išvežti lapus. „Vilniaus miesto savivaldybė organizuoja darbus tik bendro naudojimo teritorijoje. Kadangi daugiabučiai namai neturi individualių valdų, organizuojame tvarkymą, vejų šienavimą, lapų grėbimą ir išvežimą“, – informuoja I. Mikalauskienė.
D. Kazlauskienė sako, kad Vilniuje augalinės kilmės atliekas kompostuoja „Biastra plius“, Biodegra“, o kai kurios įmonės lapus priima nemokamai.
Į sąvartynus lapų vežti negalima
D. Kazlauskienė teigia, kad žaliųjų atliekų, kurioms priskiriamos biologiškai skaidžios sodų, parkų, kapinių ir kitų apželdintų teritorijų atliekos, medžių ir krūmų genėjimo, namų valdų šienavimo atliekos, jokiu būdu negalima mesti į bendrą mišrių atliekų konteinerį. „Šioms atliekoms yrant sąvartyne, išsiskiria metanas ir kitos šiltnamio efektą sukeliančios dujos. Kita priežastis ta, kad sąvartynas – paskutinis atliekų tvarkymo būdas. Daug svarbiau šias atliekas perdirbti, panaudoti kitaip“, – pabrėžia ji.
Be to, jau nuo 2003 m. aplinkos ministro įsakymu sąvartynuose draudžiama šalinti žaliąsias atliekas. D. Kazlauskienė primena, kad Lietuva, kaip ir kitos ES valstybės, turi vykdyti ES nustatytas užduotis, kurių viena – mažinti sąvartynuose šalinamų biologiškai skaidžių atliekų kiekius.
Pasak departamento atstovės, sukompostavus žaliąsias atliekas, gaunama vertinga dirvožemio savybes gerinanti medžiaga – kompostas. Todėl, D. Kazlauskienės teigimu, panaudojus ES paramą, Lietuvoje įrengtos 34 žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelės, kurių pajėgumai – apie 100 tūkst. tonų per metus. „Taip pat skatinamas ir individualus kompostavimas. Aplinkos ministerija planuoja individualioms namų valdoms išdalyti apie 157 tūkst. individualių kompostavimo dėžių“, – sako ji.
Kompostavimo dėžes įsirengti nesudėtinga
Pasak D. Kazlauskienės, į bendruosius konteinerius neturėtų patekti ne tik lapai, bet ir kai kurios nuo maisto produktų likusios atliekos, pvz., salotos, bananų žievės ir pan. „Jos taip pat turėtų būti surenkamos atskirai ir kompostuojamos arba pristatomos į atliekas tvarkančias įmones. Galima dar pristatyti ir didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles, jei ten įrengti specialūs konteineriai. Iš tiesų tai tos pačios biologiškai skaidžios atliekos, kurios pūva kaip ir lapai“, – pabrėžia departamento atstovė.
Ji sako, kad dabar svarstoma strategija, ar prie daugiabučių statyti kompostavimo dėžes. O, „vadovaujantis atliekų tvarkymą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytais reikalavimais, užtikrinti ir organizuoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemą taip, kad žaliosios atliekos būtų surenkamos atskirai ir apdorojamos kompostavimo įrenginiuose, yra savivaldybių atsakomybė“.
D. Kazlauskienė įsitikinusi, kad kompostavimo dėžes gyventojai gali lengvai įsirengti patys. Informacijos, kaip tai padaryti, yra internete, regioninių atliekų tvarkymo centrų svetainėse, adresu www.kompostavimas.lt.
Kaune lapams tvarkyti trūksta lėšų
LRT Naujienų tarnybos korespondentė Agnė Kairiūnaitė pasakoja, kad Kaune lapus imta vežti praėjusios savaitės pabaigoje. Tiesa, lėšų savivaldybė skyrė tik užkrėstiems ir pavojingiems kaštonų lapams išvežti. Tam skirta 40 tūkst. litų. O už panašią sumą dabar lapus šluoja bendrovė „Kauno švara“.
„Nukritę lapai šluojami tik centrinėse miesto erdvėse ir pagrindinėse gatvėse. Jų išvežti nėra skubama, lapus pusto vėjas, ir palijus tenka vaikščioti atsargiai, kad nepaslystum. Parkai pagal aplinkosaugininkų rekomendacijas nešluojami – lapai paliekami pūti kaip trąša“, – kalba A. Kairiūnaitė.
Anot jos, atokiau nuo centro esančias gatves, skverus tvarko patys kauniečiai. Didžioji dalis miestiečių sugrėbtus lapus tiesiog palieka ant šaligatvių arba greta konteinerių. „Ir šiuo metu galima matyti gatvėse pūpsančius maišus, pilnus lapų, arba tiesiog jų krūvas, – pastebi A. Kairiūnaitė. Kitur lapų niekas nešluoja ir pažliugę lapai tapę tiesiog čiuožyklomis.“
„Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas tikino, kad savivaldybė galimybių sugrėbti ir išvežti lapų iš visų miesto rajonų neturi. Gyventojai tuo pasirūpinti (kompostuoti arba išvežti) turi patys“, – pabrėžia korespondentė. A. Kairiūnaitė sako, kad kauniečiai nemokamai lapus gali priduoti Petrašiūnuose, kur yra kompostavimo aikštelė ir žaliosios atliekos priimamos neribotais kiekiais.
