„Tyrimas parodė, kad tikrai labai nedidelis procentas Lietuvos gyventojų rūšiuoja atliekas. Turbūt pagrindinė to priežastis yra ta, kad infrastruktūra rūšiavimui arba rūšiavimo priemonių pasiekiamumas Lietuvos mastu yra labai nedidelis. Tai sudaro didelius nepatogumus gyventojams rūšiuoti, ypač mažesniuose miestuose. Antras dalykas, nėra tokios motyvacinės sistemos, kad žmogų priverstų, kad jis norėtų tai daryti (rūšiuoti – red.)“, – Žinių radijo laidoje „Ryto espresso“ kalbėjo A. Gaudutis.
Pasak jo, tyrimas atskleidė, kad daugiausia rūšiuoja ne jaunimas, o vyresni nei 40 metų asmenys, turintys aukštąjį išsilavinimą, ir pensijinio amžiaus žmonės.
„Blogiausiai (tyrime – red.) atrodo 20-29 metų žmonės. Vyresnio amžiaus žmonėms nėra taip aktualu motyvacinė sistema, jie turi daugiau laiko pagalvoti, ką visa tai duoda. (...) Jaunimas yra labai užsiėmęs ir tiek nesusimąsto, tiek dėmesio nekreipia“, – komentavo A. Gaudutis.
„Blogiausiai (tyrime – red.) atrodo 20-29 metų žmonės. Vyresnio amžiaus žmonėms nėra taip aktualu motyvacinė sistema, jie turi daugiau laiko pagalvoti, ką visa tai duoda. (...) Jaunimas yra labai užsiėmęs ir tiek nesusimąsto, tiek dėmesio nekreipia“, – komentavo A. Gaudutis.
Tyrime gyventojams įvardijus, kad nerūšiuojama dėl to, jog namuose nėra kur laikyti išrūšiuotų atliekų, A. Gaudučio teigimu, Lietuvoje kuriama vieninga rūšiavimo sistema, kuria siekiama aprūpinti visus Lietuvos gyventojus rūšiavimo priemonėmis. Sistemos įgyvendinimui per 5 metus reikės iki 60 milijonų litų, kuriuos planuojama gauti iš gamintojų, importuotojų ir Europos fondų.
„Už komunalinių atliekų tvarkymą žmogus mokės pinigus, už teisingai išrūšiuotų pakuočių atliekas, kurios bus dedamos į skirtingas rūšiavimo priemones, jis nemokės. Pati sistema bus vieninga visoje Lietuvoje“, – finansinę motyvaciją rūšiuoti įvardijo pašnekovas.
A. Gaudutis paneigė dar vis aktualų įsitikinimą tarp gyventojų, kad rūšiuoti neapsimoka, nes esą išrūšiuotos atliekos vis tiek į vieną sunkvežimį supilamos.
„Anksčiau tai būdavo (supildavo į vieną konteinerį – red.). Šiandien to daryti niekam neapsimoka, nes už kiekvieną surinktą kilogramą bet kurioje vietoje tvarkytojas gauna pinigus, taigi jam vežti į sąvartyną tą pačią antrinę žaliavą, išpilti ir susimokėti už tai, kad nuvežei į sąvartyną, tikrai yra finansiškai nenaudinga. Taigi stengiamasi kuo daugiau ištraukti ir sutvarkyti pakuočių atliekų“, – nurodė pašnekovas.
A. Gaudučio teigimu, Europos kontekste Lietuva kaip atliekų rūšiuotoja atrodo vis dar prastai. Kaip atskleidė tyrimas, nuolat pakuotes rūšiuoja 35 proc. Lietuvos gyventojų. Per metus į Lietuvos rinką patenka apie 300 tūkst. tonų įvairiausių pakuočių atliekų.
