Šilutėje gimęs ir augęs S.Knapkis po studijų ėmėsi dailinti paveldėtą sodybą Rusnėje. Sukūręs šeimą jis nusprendė, kad upių išvagota sala – geriausia vieta apsistoti ilgam ir auginti vaikus.
Svajojo apie laivą
Ant Skirvytės kranto įsikūręs S.Knapkis visada svajojo apie autentišką laivą. Tiksliai žinodamas, ko nori jis susisiekė su vietos meistru, šis negailėjo gerų patarimų, pamokymų. Savo valtele vyras parsiyrė nuo Valakampių Vilniuje iki Rusnės, buvo išplaukęs į kelionę po Kuršių marias Karaliaučiaus srityje.
Pasistatęs sau venterinę valtį, vyras sulaukė užsakymų. Jo rankomis gimė kurėnai, kelios venterinės valtys. S.Knapkio kūriniai plaukioja po Galvės ežerą Trakuose, Kuršių mariose.
Paklaustas, ko reikia geram laivui pašnekovas primena rašytojo Antoine de Saint-Exupery žodžius, kad norint pastatyti gerą laivą – nereikia rūpintis įrankiais, lentomis, žmonėmis, tiesiog reikia išmokyti tuos žmones mylėti jūrą.
Man nepatinka, kad laivas pastatomas ir juo niekas neplaukia, – teigė Simas Knapkis.
„Geram laivui reikia meilės, štai ko jam reikia“, – teigė S.Knapkis. Suskaičiuoti, kiek jau yra pastatęs laivų rusniškis nesiėmė – vienus jis statė nuo A iki Ž, kitiems gamino tik dugnus. Vienais metais užsakymų netrūkdavo, kitais – tekdavo ieškoti kito būdo, kaip išsilaikyti.
„Gal aš ir negerai darau ir verslininkai taip nesielgtų, tačiau, kai ateina susidomėjęs žmogus, aš visada išsiklausinėju, kokio jis laivo nori. Po klausimų paaiškėja, kad nelabai jam ir reikia to laivo. Man nepatinka, kad laivas pastatomas ir juo niekas neplaukia“, – teigė pašnekovas.
Kurėno kaina – nuo 50 tūkst. Lt
Laivadirbys pasakojo, kad didžiausia problema – geros medienos stygius. Laivui reikia aukščiausios kokybės lentų. Kartais įsigijus kubinį metrą medienos – nė viena lenta nebūna tinkama laivui.
„Štai pavyzdys Rusnėje – įmonė gamina valtis, tačiau drauge galima ir langus bei duris. Geresnes lentas panaudoja valtims, kas lieka – langams ir durims“, – pasakojo S.Knapkis.
Tradicinis laivas daromas iš plačių lentų, dažniausiai – ąžuolinių.
Skaičiuojama, kad kurėnas – burinė plokščiadugnė valtis, kurios ilgis siekia nuo 9 iki 12 m – atsieina nuo 50 tūkst. Lt. „Apie 10 tūkst. Lt atsieina kalvio darbai, nes kurėnui reikia daug kaustytų detalių, maždaug 2,5–3 tūkst kalviškų trijų dydžių vinių. Dar burės eina. Kartais būna, kad samdomi darbuotojai uždirba kur kas daugiau. Pats džiaugiesi turėdamas darbą“, – atviravo pašnekovas. Ilgesnis kurėnas gali kainuoti ir 100 tūkst. Lt. Kurėną sumeistrauti greičiausiai pavyko per du mėnesius, venterinę valtį – per mėnesį.
S.Knapkis apgailestavo, kad vadovautis vadovėliu, kuriame nurodoma, jog mediena laivui turi būti ruošiama penkerius metus, nepavyksta. „Dažniausia laivo reikia jau vakar. Būtų malonumas statyti laivą taip, kaip rašoma knygose. Tai fiziškai sunkus darbas, reikalaujantis kruopštumo, gal dėl to ir tų statytojų nėr tiek“, – teigia rusniškis.
Liepą užbaigęs statyti laivą vietos verslininkui jis svajoja išbandyti save kitame amplua ir gaminti autentiškas vėtrunges.
Liepą užbaigęs statyti laivą vietos verslininkui jis svajoja išbandyti save kitame amplua ir gaminti autentiškas vėtrunges.
Į sodybą – vedini nostalgijos
Turizmo studijas baigęs S.Knapkis vienas pirmųjų pradėjo vystyti kaimo turizmą. Autentišką trobą, statytą 1884-aisiais ir Skirvytės pakrantėje iš kitų namų išsiskiriančią beveik nepakeistu šiaudiniu stogu, pamėgo vadinamieji nostalgijos turistai. Nuo sodybos iki Nemuno deltos šakos Skirvytės – vos keliasdešimt metrų. Per potvynį vanduo pakyla iki pat vartelių.
„Pirmiems poilsiautojams buvo svarbi autentika, kad šeimininkai bent kiek mokėtų vokiškai“, – pasakojo rusniškis. Kartu su tėvu vyras aptvarkė namą, tačiau siekė, kad jis išliktų toks, koks buvo statytas kadaise. Nuardžius nendrių stogą, paaiškėjo, kad senosios, dešimtmečius pragulėjusios nendrės išsilaikiusios puikiai, todėl jas atgal užklojo.
Aplinkinių S.Knapkis liko nesuprastas, kai savo sodyboje nelaukdavo triukšmingų kompanijų, kaime trokštančių tik palėbauti. Dabar šiuo keliu pasuko ir daugiau rusniškių – už vis labiau laukia šeimų, norinčių pasimėgauti gamta.
Kelerius metus sodybos šeimininkas visą dėmesį skyrė laivadirbystei ir turizmo savo kieme neplėtojo. „Dabar ketinu didesnį dėmesį skirti sodybai, aptvarkysiu namą, jau liepą laukiame pirmų poilsiautojų“, – pasakojo pašnekovas.
