„Tik Tok“ platformos vartotojai balandžio pradžioje ėmė aktyviai dalintis vaizdo įrašu. Jame – marginalaus judėjimo „Rusijos stačiatikių socialistų“ suvažiavimo metu sakyta kalba apie tariamą skiepų žalą.
„Crovdtangle“ įrankio duomenimis, vėliau šis vaizdo įrašas daugiau nei 2,6 tūkst. kartų išplatintas įvairiose „Facebook“, „Instagram“ paskyrose.
Juo dalijasi ne tik Rusijos, Ukrainos, Baltarusijos, Moldovos, bet ir Lietuvos socialinių tinklų vartotojai.
Nors A.Redko daugiausiai kalbėjo apie Rusijoje naudojamą vakciną „Sputnik V“, prieš skiepus nusiteikę internautai, regis, nelabai skiria vakcinų pavadinimų ar jų veikimo būdo.
Komentaruose gausu atsiliepimų lietuvių kalba, kuriuose pritariama vaizdo įraše išsakytoms mintims, interneto vartotojai aiškina, kad „visi skiepai yra pavojingi“.
Šiuo metu Lietuvoje nėra skiepijama „Sputnik“ vakcina. Jos vis dar nepatvirtino Europos vaistų agentūra (EMA).
Skleidė konspiracijos teorijas
„Rusijos stačiatikių socialistų“ suvažiavimo svečias – kontroversiškais pareiškimais garsėjantis Rusijos gydytojas A.Redko pažėrė seriją konspiracijos teorijų.
„Mus nužudys ne virusas, o vakcinos. Ir viena, ir kita, ir trečia“, – A.Redko ragino nepasitikėti ne tik „Sputnik V“, bet ir kitomis vakcinomis nuo koronaviruso.
Kalbos metu jis vadino skiepus nuo COVID-19 „mirtinu biologiniu ginklu“.
Esą, skiepai gali keisti žmogaus DNR, o patekusi į organizmą vakcina pati rinksis, ką iš žmogaus DNR grandinės keisti.
Tai nėra tiesa – vakcinose esanti iRNR neturi sąlyčio su DNR ir šios nekeičia.
Spermos kokybės nepaveikia
Atidžiau panagrinėjus A.Redko teiginius aiškėja, kad nė vienas jų neturi mokslinio pagrindimo.
Teiginys: Vakcinos nuo koronaviruso gali sukelti vyrų nevaisingumą.
Netiesa. Mokslo žurnale „Reproduction“ publikuotos mokslinės analizės duomenimis, vaisingumo problemų vyrams gali kilti persirgus sunkia COVID-19 forma, tačiau ne nuo vakcinų.
PSO rekomendacijose dėl vakcinavimo nurodoma, kad oficialiai patvirtintos vakcinos nedaro neigiamo poveikio vyrų vaisingumui.
Didžiosios Britanijos Reprodukcinių ir klinikinių mokslininkų asociacijos ir Didžiosios Britanijos vaisingumo draugijos mokslininkai paskelbtoje bendroje publikacijoje paaiškino, kad nėra jokio ryšio tarp vaisingumo problemų ir vakcinų nuo koronaviruso.
Nėštumas ir planavimas pastoti
Teiginys: Nuo koronaviruso nerekomenduojama skiepytis nėščiosioms, tai reiškia, kad skiepai joms pavojingi. Taip pat skiepai gali sukelti pavojų moters, kuri dar nežino, kad laukiasi, vaisiui.
Netiesa. Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos vadovė profesorė Rūta Jolanta Nadišauskienė Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) platinamoje medžiagoje paaiškino, kodėl nevertėtų panikuoti sužinojus apie nėštumą jau po skiepo.
„Jeigu pasiskiepijus sužinojote, kad laukiatės – išsigąsti nereikėtų. Mokslinėje literatūroje aprašomi atvejai rodo, kad nėštumai po to vystėsi įprastai. Rizika vaisiui yra labai minimali“, – ramino specialistė.
„Planuojančios pastoti moterys neturėtų vengti vakcinacijos nuo COVID-19. Mokslinių tyrimų duomenimis, nėščiosios COVID-19 infekcija serga sunkiau nei to paties amžiaus moterys. Todėl vakcina prieš pastojant gali apsaugoti nuo rimtų infekcijos komplikacijų nėštumo metu. Nėra jokių duomenų, kad vakcina gali sukelti nevaisingumą“, – aiškino medikė.
JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centras (CDC), Amerikos akušerių ir ginekologų kolegija (ACOG) ir JAV Motinos ir vaisiaus medicinos draugija (SMFM) sutaria, kad norinčios vakcinuotis nuo COVID-19 nėščiosios galėtų tą padaryti, pasitarusios su savo gydytoju.
Tos pačios nuomonės laikosi ir SAM.
„Kol kas rutiniškai skiepyti visų nėščiųjų nerekomenduojama, tačiau kiekvienu atveju moteris turėtų pasitarti su ją prižiūrinčiu gydytoju ir individualiai įvertinti rizikos ir naudos santykį. Tik moteris gali priimti galutinį sprendimą, tačiau visada reikia atsižvelgti į jos bendrą sveikatos būklę.
Jei moteris serga sunkiomis ligomis, jai buvo transplantuotas organas, ar dirba darbą, susijusį su didesne rizika užsikrėsti COVID-19 infekcija (pavyzdžiui, sveikatos priežiūros įstaigoje), tuomet skiepytis rekomenduojama“, – rašoma SAM rekomendacijoje.
Vakcinos ir onkologinės ligos
Vaizdo įraše A.Redko aiškina, esą retas kuris žino, kad serga vėžiu, kuomet liga dar yra ankstyvoje stadijoje.
Teiginys: Sergantieji I ar II stadijos vėžiu ir apie tai nenutuokiantys asmenys po vakcinos iš karto patiria ligos komplikacijas į III ar IV stadijos vėžį.
Tai nėra tiesa. Europos medikamentinės onkologijos (ESMO) teigimu, vėžio diagnozė ar gydymas nėra kontraindikacija skiepams nuo COVID-19.
JAV Pensilvanijos universiteto mokslininkų atlikta analizė parodė, kad onkologiniai pacientai remisijoje arba sergantys pradinės stadijos vėžiu labiau rizikuoja susirgti sunkesne COVID-19 forma.
Mokslo žurnalo „Nature“ publikacijoje skelbiama, kad pacientams, dalyvaujantiems klinikiniuose vaistų tyrimuose, vakcinacija taip pat neturėtų būti ribojama.
Priešingai, nei teigiama dezinformacijoje, onkologinėmis ligomis sergantiems pacientams vakcinacija reikalinga net labiau, nes jiems dažniau pasireiškia sunkios eigos COVID-19 liga.
Europos ir Amerikos tyrėjų atlikti didelių imčių tyrimai parodė, kad sergant vėžiu, sunki COVID-19 ligos eiga pasireiškia maždaug ketvirtadaliui pacientų. O įprastas populiacinis sunkios eigos COVID-19 ligos dažnis yra apie 5 proc. nuo visų infekuotų atvejų.
Amerikos klinikinių onkologų draugija (ASCO) skelbia, kad vyksta diskusijos dėl vakcinų efektyvumo onkologiniams pacientams, kuriems taikomas aktyvus gydymas, kai neretai sumažėja imuninės sistemos ląstelių kiekis bei imuninio atsako efektyvumas.
Tikėtina, kad tokios būklės vakcinos poveikis gali būti silpnesnis, nors tą patvirtinančių tyrimų kol kas nėra.
Teiginys: Dėl vakcinacijos nuo gripo padaugėja vėžinių susirgimų atvejų, nes paskiepytiems asmenims, užsikrėtus gripu nebekyla kūno temperatūra, o vėžinės ląstelės žūsta tik esant 39 laipsnių karščiavimui.
Tai nėra tiesa. Vėžinės ląstelės žūsta ne tik nuo aukštos kūno temperatūros. Nors toks gydymo būdas – pakelti kurio organo arba bendrą kūno temperatūrą – išties taikomas onkologijoje. Tai vadinama hipertermija.
Mokslininkų teigimu, kūno temperatūros padidinimas gali padėti naikinti vėžines ląsteles, kuo mažiau pažeidžiant sveikąsias, tačiau tai – tik pagalbinė priemonė, kuri turi būti taikoma kartu su chemoterapija ar radioterapija.
Užkliuvo kaukės ir testai
Rusijos komunistų partijos (KPRF) narys A.Redko pastaruoju metu tapo koronaskeptikų itin mėgstamu ir cituojamu personažu.
A.Redko garsėja ir kitais kontroversiškais pareiškimais dėl koronaviruso.
Jo teigimu, JAV kiekvieną dieną fiksuojama apie 10 kartų daugiau susirgusių COVID-19, nes šios šalies gyventojai labiau pratę eiti tikrintis pas gydytojus.
Pasak A.Redko, kuo mažiau rusų testuojasi dėl šio susirgimo, tuo mažesni naujų susirgimų skaičiai, o tai esą įrodo, kad pandemijos Rusijoje nebeliktų, jei tik visi nustotų tikrintis.
Sąmokslo teoriją apie tai, kad koronaviruso pandemijos nebeliktų, jei niekas nesitestuotų, mokslininkai paneigė jau ne kartą.
Ši dezinformacija buvo populiari ir tarp Lietuvos socialinių tinklų vartotojų.
JAV Nacionalinio sveikatos instituto (NIH) mokslininkų vertinimu, testavimas leidžia sumažinti mirčių nuo koronaviruso skaičių, užkirsti kelią besimptomiams asmenims platinti ligą, valdyti ligos protrūkius pažeidžiamose bendruomenėse, greičiau suteikti pagalbą sergantiems su COVID-19 nesusijusiomis ligomis.
Koronaskeptikų itin mėgstamas A.Redko pasisako ir prieš kaukių dėvėjimą.
Pasak jo, kaukės mažina deguonies koncentraciją kraujyje, dėl to jas nešiojantys asmenys tampa labiau imlūs virusams.
Tai yra melas, nes kaukės neblokuoja šviežio oro ir deguonies lygio kraujyje nesumažina.
PSO kaukių dėvėjimą vadina viena efektyviausių priemonių, siekiant užkirsti kelią pandemijos plitimui.
Kaukių dėvėjimo svarbą pabrėžia ir SAM.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Facebook“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
