Latvijos sostinėje antra diena vyksta paminklų sovietiniams kariams demontavimo darbai. Kaip skelbia policija, jau sulaikyta kelios dešimtys žmonių, tarp jų – ir trukdžiusių nukėlimo darbams.
Paminklas Rygoje buvo pastatytas sovietinės okupacijos metais pažymėti Sovietų Sąjungos pergalę prieš nacistinę Vokietiją Antrojo pasaulinio karo metais. Monumento kritikai teigia, kad juo šlovinama ne tik Raudonoji armija, kuri okupavo Latviją, bet ir Rusijos karo nusikaltimai.
Vilniuje itin ryškus sovietmečio akcentas buvo Žaliojo tilto skulptūros. Jos nukeltos dar 2015 metų liepą, naktį, kaip teigta, pirmiausia dėl to, kad buvo avarinės būklės. O naktį – nes saugiau, aplinkui nėra praeivių, be to, technikai reikia vietos.
Pernai lapkritį neliko ir paminklo Petrui Cvirkai.
Vieningas sprendimas
Rusijai pradėjus plataus mąsto puolimą Ukrainoje visoje Lietuvoje susigriebta spręsti dėl likusių paminklų sovietų kariams. Tarp tokių – ir monumentas Antakalnio kapinėse, kur kasmet gegužės 9-ąją ateina ne tik Rusijos ir Baltarusijos ambasadų atstovai, bet ir nemažai tebemininčių sovietinę Pergalės dieną vilniečių.
Vilniaus taryba birželio pradžioje vienbalsiai priėmė sprendimą nukelti šį paminklą, kadangi jis nėra antkapis, o sovietmečiu esą tyčia kapinėse įrenginėtos aikštės, nelabai ką bendro turinčios su pagarba ten ar kitur palaidotiems žuvusiems kariams.
Meras Remigijus Šimašius žadėjo, kad tai būsiąs pagarbus nukėlimas: „Tai bus nukėlimas, ne nugriovimas. Bus nukelta taip, kad tai bus pagarbu ir aišku. Mes ne menotyrininkai, negalime vertinti. Bus sprendžiama, ar bus nukelta dalimis, atskirais segmentais. Tai ir techninių galimybių klausimai.“
„Rygos tautinė sudėtis kitokia, nei Vilniaus, matome, kad jie imasi visų būtinų saugumo priemonių, kad sovietinių paminklų nukėlimas nevirstų didesnėmis socialinėmis įtampomis – tai teisingas kelias.
Vilniaus situacija, laimė, kiek kitokia, sovietinės nostalgijos žmonių čia turime mažiau, tačiau kai vyks paminklų nukėlimo procesas, žinoma, užtikrinsime maksimalų saugumą. Tačiau neabejojame, kad tokių priemonių kaip Rygoje neprireiks“, – 15min sakė mero atstovė spaudai Rusnė Marčėnaitė.
Vilniaus situacija, laimė, kiek kitokia, sovietinės nostalgijos žmonių čia turime mažiau, tačiau kai vyks paminklų nukėlimo procesas, žinoma, užtikrinsime maksimalų saugumą.
Šiuo metu rengiamas tarybos nutarimas dėl skulptūrų perėmimo patikėjimo teise. Svarstyti jį politikai turėtų po kelių savaičių rugsėjo vidury vyksiančiame tarybos posėdyje. Kaip žadama, monumentas galėtų būti nukeltas dar šį rudenį.
Atsakymai – vien teigiami
Per pusmetį, kuomet Ukrainai tenka gintis nuo Rusijos agresijos didelėje dalyje savo teritorijos, Lietuvoje susigriebta, kad paminklų sovietų kariams tebėra gausu. Kaip paaiškėjo, nemaža dalis paminklų ir obeliskų, stovėjusių sovietų karių palaidojimo vietose ar kitose miestų ir miestelių vietose, turi vertingųjų savybių, tad vien savivaldybių noro juos nugriauti nepakako – žodį dar turi tarti paveldosaugininkai.
Per karo Ukrainoje pusmetį pastarieji jau priėmė 32 sprendimus dėl tokių objektų vertingųjų savybių, visi jie teigiami.
Kaip 15min teigė Kultūros paveldo departamento (KPD) Apskaitos, inventorizavimo ir registro skyriaus vyriausioji specialistė Augustina Kurilienė, nuo kovo prašymus patikslinti vertingąsias savybes, panaikinti apsaugą, suteikti metodinę pagalbą pateikė 30 savivaldybių dėl 77 Antrojo pasaulinio karo Sovietų Sąjungos karių palaidojimo vietų ar pavienių kapų.
Nuo kovo prašymus patikslinti vertingąsias savybes, panaikinti apsaugą, suteikti metodinę pagalbą pateikė 30 savivaldybių dėl 77 sovietų karių palaidojimo vietų ar pavienių kapų.
„Kadangi ne visi objektai, dėl kurių kreiptasi, yra įregistruoti Kultūros vertybių registre, dalyje savivaldybių teritorijų esantiems paminklams/obeliskams nebuvo nustatytos vertingosios savybės, Kultūros paveldo centrui pavesta parengti apskaitos dokumentaciją dėl 57 kultūros paveldo objektų vertingųjų savybių patikslinimo.
Šiuo metu apskaitos duomenys yra patikslinti 32 Antrojo pasaulinio karo Sovietų Sąjungos karių palaidojimo vietoms, iš kurių 30 patikslino Departamento penktoji nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba, 1 – Palangos miesto nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba, 1 – Klaipėdos miesto nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba.
Sprendimų nepritarti patikslinti apskaitos duomenų nenustatant vertingųjų savybių paminklams/ obeliskams nebuvo“, – teigė KPD atstovė.
Kiek visoje Lietuvoje tokių paminklų nukelta, KPD sako duomenų neturintis.
„Kadangi tai nebėra vertingosios savybės, savivaldybės departamento apie paminklų demontavimą papildomai neinformuoja. Informacija mus pasiekia iš spaudos. Paminklai demontuoti Klaipėdoje, Palangoje, Merkinėje, Šėtoje, Marijampolės savivaldybėje, Pasvalio, Raseinių rajonuose“, – vardijo A.Kurilienė.
Kai kurios savivaldybės, kaip, tarkim, Ukmergės rajono, rengė gyventojų apklausas – Ukmergės vadovai tokiu būdu norėjo sužinoti nuomonę apie miesto centre stovinčią skulptūrą „Vėliavnešiai“.
Po apklausos paaiškėjo, kad dauguma ukmergiškių, kurie pasisakė, yra už paminklo nukėlimą. Savivaldybėje mero Rolando Janicko potvarkiu sudaryta darbo grupė viešųjų erdvių desovietizacijos veiksmų planui parengti.
Iki š. m. spalio 31 dienos šiai darbo grupei yra pavesta parengti veiksmų planą dėl skulptūros „Vėliavnešiai“ iškėlimo.
