„Susidūrėme su labai netikėta problema. 2012 metais rekonstrukcijos projekto lėšomis įsigijome radijo mobiliųjų mikrofonų įgarsinimo sistemą ir kol (mobiliųjų) telefonų diapazonas nebuvo toks platus, nesusidūrėme naudodami tuos radijo mikrofonus spektaklių metu, bet pastaraisiais metais pusę spektaklio mes susiduriame su trikdžiais. Tie mikrofonai negali veikti“, – trečiadienį per Seimo Kultūros komiteto posėdį skundėsi Nacionalinio Kauno dramos teatro generalinis direktorius Egidijus Stancikas.
Anot jo, 2013 metais Ryšių reguliavimo tarnyba pardavė mobiliajam ryšiui būtent tuos dažnius, kuriais dirba teatro įsigyti mikrofonai.
„Dabar 100 proc. visi eina į spektaklius su aktyvuotais telefonais, gaunamos trumposios žinutės, „Facebook“, visa tai blokuoja (mikrofonus). Aktoriams dainuojant staiga pradeda garsas trūkinėti“, – teigė E.Stancikas.
Jo teigimu, naujai garso įrangai įsigyti teatrui reikia apie 30 tūkst. eurų.
„11 tūkst. eurų investavome savų, ką turėjome sutaupę, dalį įsigijome, bet dar reikia 20 tūkst. eurų, kad pilnas komplektas veiktų, kad spektakliai būtų profesionaliai aptarnaujami“, – sakė teatro vadovas.
Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) direktoriaus pavaduotojas Mindaugas Žilinskas trečiadienį BNS patvirtino, kad minėtas dažnis buvo parduotas.
„Tai vadinamasis 4G. Tai buvo ne mūsų, o Europos Sąjungos sprendimas parduoti, mes turėjome jį vykdyti“, – tvirtino RRT direktoriaus pavaduotojas.
Jis patvirtino girdėjęs, kad dėl to dalis Lietuvos teatrų turi problemų. Anot M.Žilinsko, į tarnybą šiuo klausimu kreipėsi Panevėžio teatras.
„Žinome, kad į Lietuvą pateko partija mikrofonų, kurie negalėjo perderinti dažnių. Pagal ES sumanymą, radijo mikrofonai turėjo truputį „pavažiuoti“ į aukštesnius dažnius“, – aiškino RRT atstovas.
Jo teigimu, tarnyba prieš parduodama minėtus dažnius skelbė apie tai informaciją viešai.
Nacionalinio Kauno dramos teatro vadovas svarstė, kad gerai veikiančią, bet netinkamą naudoti įrangą galbūt galėtų parduoti užsienio teatrams.
Be to, jis prašė Kultūros komiteto užtarimo dėl lėšų skyrimo naujam fortepijonui įsigyti.
„Spektaklių metu reikia tikro fortepijoninio profesionalaus garso, galima tada būtų ir koncertus daryti, ir įvairias kitas programas“, – teigė jis ir pabrėžė, kad po rekonstrukcijos Kauno dramos teatre akustika – išskirtinė.
E.Stancikas neslėpė, kad jau turi nusižiūrėjęs naują instrumentą. Jį norėtų pirkti iš bendrovės „Organum“. Anot direktoriaus, norimo pirkti fortepijono rinkos vertė yra 140 tūkst. eurų, tačiau minėta bendrovė jį iš Italijos gavo ir parduoda perpus pigiau.
„Tai unikali galimybė, mes su juo (Dainiumi Sverdiolu, „Organum“ vadovu – BNS) kalbame, kad galbūt surinktume iki 10 tūkst. eurų pradiniam įnašui, o kitą sumą išsimokėtume skyrus lėšų kitų metų biudžete“, – sakė E.Stancikas.
Išklausęs prašymus Kultūros komitetas pažadėjo Nacionalinio Kauno dramos teatro prašymus persiųsti Vyriausybei.
