Skirtumas tarp G.Nausėdos ir I.Šimonytės pradėjo tirpti skaičiuojant didžiųjų miestų balsus, o galiausiai I.Šimonytė G.Nausėdą aplenkė.
Pirmajame prezidento rinkimų ture ilgą laiką pirmavo Gitanas Nausėda. Už jį, pirmadienio 14.25 val. duomenimis, balsavo 30,93 proc. rinkėjų.
Pasirodžius pirmiesiems rezultatams antroje vietoje kurį laiką laikėsi Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) kandidatas Saulius Skvernelis, tačiau pradėjus skaičiuoti didžiųjų miestų balsus situacija kardinaliai pasikeitė – S.Skvernelį aplenkė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos iškelta kandidatė Ingrida Šimonytė.
Kurį laiką trečioje vietoje buvusi kandidatė aplenkusi S.Skvernelį ėmė sparčiai vytis G.Nausėdą ir jį aplenkė, tačiau vėliau nukrito į antrąją vietą, bet suskaičiavus visus balsus grįžo į lyderės poziciją – pirmadienio popietės duomenimis, I.Šimonytė turi 31,21 proc. rinkėjų palaikymą.
Ją nuo G.Nausėdos skiria 3935 balsai. Atotrūkis tarp kandidatų išaugo po to, kaip balsavo Vokietijos lietuviai.
Pralaimėjimą S.Skvernelis pripažino įpusėjus balsų skaičiavimui, pasakęs, kad į antrą vietą sugrįžti nebesitiki. S.Skvernelis surinko 19,72 proc. balsų.
Kandidatai nusiteikę darbui antrame ture
Į antrąjį rinkimų turą patekęs G.Nausėda teigė, kad šiam rengiantis, jis daugiau važiuos į regionus. Dėkodamas rinkėjams kandidatas žadėjo, kad bus tik įdomiau.
„Pasidžiaukime tuo, ką padarėme. Bus tik dar įdomiau. Ir pažadame, kad bus įdomu“, – savo rėmėjams kalbėjo kandidatas.
Ingrida Šimonytė taip pat dėkojo palaikiusiems už balsus ir sakė, kad laukia pora savaičių intensyvaus darbo.
„Ta teorija, kurią prieš keletą mėnesių kažkas išmetė kaip planą- chuliganą, kad gali būti antrame du dešiniųjų kandidatai ir daug kas tada juokėsi, tai panašu, kad juoktis nereikėjo, kad tai gali būti tikėtinas antrojo turo scenarijus, tai labai ačiū visiems už balsus ir panašu, kad laukia dvi savaitės rimto darbo“, – sakė I.Šimonytė.
I.Šimonytę palaikė Vilniuje ir Kaune, G.Nausėdą – visoje Lietuvoje
Didžiojoje dalyje savivaldybių daugiausia balsų surinko Gitanas Nausėda. Jis laurus nuskynė 46 savivaldybėse. G.Nausėda palaikymo sulaukė trijuose didžiuosiuose miestuose – Klaipėdoje, Šiauliuose, Alytuje ir aibėje mažesnių gyvenviečių.
I.Šimonytei dalyvavimą antrajame ture užtikrino didžiausių miestų balsuotojai. Daugiausia balsų kandidatė surinko 8 savivaldybėse. Didžiausią palaikymą I.Šimonytei parodė sostinės gyventojai, kauniečiai ir panevėžiečiai.
S.Skvernelis daugiausia balsų surinko trijose savivaldybėse – Širvintų, Kelmės ir Akmenės rajonuose.
Tiesa, trijose savivaldybėse į lyderio poziciją išsiveržė Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų (LLRA-KŠS) sąjungos kandidatas Valdemaras Tomaševskis. Daugiausia balsų jis surinko Šalčininkų, Visagino ir Vilniaus rajono savivaldybėse.
„Valstiečiams“ liko vieni rinkimai
Visus tris rinkimus laimėti žadėję „valstiečiai“ pralaimėjo ne tik savivaldybių, bet ir prezidento rinkimus. Prieš 10 dienų LVŽS lyderis Ramūnas Karbauskis pareiškė, kad pralaimėjęs prezidento rinkimus S.Skvernelis trauksis ir iš premjero pareigų.
„Sprendimas atsistatydinti liepos 12-ąją. Iki tol Vyriausybė dirbs labai sėkmingai, kaip dirbo iki šiol“, – rinkimų naktį sakė S.Skvernelis.
LVŽS pirmininkas Ramūnas Karbauskis naktį teigė, kad duoto žodžio laikysis.
„Mes savo žodžio laikysimės. Už dviejų savaičių laukia dar vieni rinkimai. Jeigu Europos Parlamento (EP) rinkimuose mes laimėsime daugiausia balsų (ne mandatų – 15min), tokiu atveju svarstysime, ką daryti toliau“, – sakė R.Karbauskis.
Merų palaikymas pasiteisino ne visur
Rinkimų kampanijos metu kai kuriems kandidatams paramą išreiškė ir savivaldybių rinkimus laimėję merai. Daugiausia žiniasklaidos ir visuomenės dėmesio sulaukė Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis, Druskininkų meras Ričardas Malinauskas ir Širvintų merė Živilė Pinskuvienė, išreiškę palaikymą S.Skverneliui, G.Nausėdai palaikymą išreiškęs Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas ir I.Šimonytę palaikantis Vilniaus meras Remigijus Šimašius.
Iš minėtų palaikančių savivaldybių S.Skvernelis daugiausia balsų surinko tik Širvintose – Kaune daugumą balsų susižėrė I.Šimonytė, o Druskininkuose G.Nausėda.
Sostinės ir uostamiesčio gyventojų dauguma pritarė savo miestų merams – daugiausiai balsų Vilniuje gavo I.Šimonytė, o Klaipėdoje – G.Nausėda.
Socialdemokratų kandidatas paramos nežada niekam
Ketvirtąją vietą pirmame prezidento rinkimų ture užėmė beveik penkis procentus balsų surinkęs Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) kandidatas Vytenis Povilas Andriukaitis – 4,79 proc. balsų.
Paaiškėjus rinkimų rezultatams V.P.Andriukaitis teigė nesvarstantis remti kurio nors į antrą turą patekusio kandidato: „Manau, kad tai nėra įtakos rinkėjams turintis veiksnys.“
Nedaug nuo Vytenio Povilo Andriukaičio atsiliko Arvydas Juozaitis, surinkęs 4,69 proc. balsų. Šeštas liko Valdemaras Tomaševskis (4 proc.), septintas – Mindaugas Puidokas (2,58 proc.), aštuntas – Naglis Puteikis (0,79 proc.). Devintoje vietoje liko Valentinas Mazuronis, su 0,65 proc. visų balsų.
Vienas referendumas įvyko: Konstitucija nebus keičiama
Kartu su prezidento rinkimais vyko du referendumai – dėl Seimo narių skaičiaus mažinimo ir dėl dvigubos pilietybės. Tam, kad bet kuris referendumas būtų laikomas įvykusiu, jame dalyvauti turėjo ne mažiau, nei pusė balso teisę turinčių Lietuvos piliečių.
Referendumas dėl Seimo narių skaičiaus sumažinimo būtų laikomas pavykusiu, jei už parlamentarų skaičiaus keitimą pasisakytų ne mažiau nei 824 tūkst. 135 rinkėjai, o prie balsadėžių ateitų bent pusė visų rinkimų teisę turinčių gyventojų. Tačiau referendume nedalyvavo reikiamas piliečių skaičius.
Referendume dėl dvigubos pilietybės dalyvavo 51,72 proc. rinkėjų. Referendumas įvyko, tačiau pritrūko balsų priimti Konstitucijos pataisą – už jos įgyvendinimą pasisakė kiek mažiau, nei trys ketvirtadaliai rinkėjų. Tam, kad Konstitucija būtų pakeista, šio referendumo atveju, turėjo pasisakyti pusė visų balso teisę turinčių piliečių.
Balsavo daugiau nei pusė rinkėjų
Išankstinių rinkimų metu balsavo net 10,75 proc. Lietuvos piliečių, 20 val. duomenimis rinkimų dieną prie balsadėžių pasirodė net 45,70 proc. balso teisę turinčių asmenų. 20 val. duomenimis rinkimuose dalyvavo 56,46 proc. balso teisę turinčių Lietuvos piliečių.
Aktyviausiai prezidento rinkimuose balsavo Neringos (68,02 proc.), Birštono (67,70 proc.) ir Kauno miesto (62,20 proc.) rinkėjai.
Užsienyje gyvenančių lietuvių aktyvumas rinkimuose atsispindėjo prie Lietuvos ambasadų Londone, Osle ir Dubline nusidriekusiomis eilėmis. Likus valandai iki balsavimo pabaigos nuogąstauta, kad ne visi norintys spės atiduoti savo balsą.
Išankstinio balsavimo metu apie galimus pažeidimus policija gavo 18 pranešimų, tačiau jie nepasitvirtino: nesurašytas nei vienas Administracinio nusižengimo protokolas, nepradėti ir ikiteisminiai tyrimai.
Rinkimų dieną iki 18 val. gauta 28 pranešimų dėl neleistinos agitacijos ir galimo rinkėjų papirkinėjimo. Ikiteisminių tyrimų nepradėta, surašyti 2 protokolai dėl alkoholinių gėrimų gėrimo viešoje vietoje arba girto pasirodymas viešose vietose).
-
Ingrida Šimonytė patekimą į antrą turą atšventė šokdama pagal „Metallica“ dainas
-
S.Skvernelis pralaimėjo: paskutinis „valstiečių“ šiaudas – Europos Parlamento rinkimai
-
V.Tomaševskis antrame ture nieko nerems, N.Puteikis jaučiasi kaltas, kad kandidatavo
-
Prezidento rinkimai: I.Šimonytė aplenkė G.Nausėdą ir tapo lydere
-
Į antrąjį rinkimų turą išsiveržęs G.Nausėda švenčia: pralenkėme partinius tankus
