„Neatidėliotiniems darbams turėtų būti padaryti keli veiksmai: mano supratimu, tai (Gedimino kalno irimas) prilygsta ypatingai situacijai ar stichinėms nelaimėms, tokiems dalykams galima skirti pinigus iš valstybės rezervo. Raginau savivaldybę įvertinti tą situaciją ir paskelbti tą, kaip nelaimę, kaip ypatingą padėtį, tuomet būtų pagrindas neatidėliotinai skirti pinigus iš Valstybės rezervo, gal ir nedidelius“, – BNS sakė ministras.
Anot jo, šiemet ir kitąmet „kalno gelbėjimui“ iš valstybės biudžeto numatyta 380 tūkst. eurų, tačiau šių lėšų nepakaks.
„380 tūkst. eurų numatyta galutiniam sutvarkymui kitąmet, į skolą šiek tiek darysime. Sunku pasakyti, kiek (dar reikės), priklausys nuo to, kiek sutvirtinsime. Svarbu tai, kad savivaldybė paskelbtų ypatingą padėtį dėl kalno“, – sako jis.
Kaip BNS sakė Vilniaus mero patarėjas Aleksandras Zubriakovas, savivaldybės Ekstremalių situacijų komisija šią savaitę nusprendė, jog būtinybės skelbti ekstremalią situaciją nėra.
„Ekstremalių situacijų komisija svarstė tą klausimą ir buvo priimtas sprendimas, kad nėra pagrindo skelbti ekstremalią situaciją. Kadangi tai yra lokalus incidentas, gyventojų gyvybei ir turtui niekas negresia, tai nėra tas dalykas, dėl kurio reikėtų skelbti mieste ekstremalią padėtį“, – sakė A.Zubriakovas.
Nacionalinio muziejaus, kurio padalinys yra pilies bokštas, direktorė Birutė Kulnytė BNS patvirtino, jog muziejus dėl ekstremalios situacijos į savivaldybę nesikreipė, tačiau raštą, raginantį tai padaryti, gavo praėjusį penktadienį iš Kultūros ministerijos. Toks raštas gautas praėjus mėnesiui nuo muziejaus kreipimosi į ministeriją derinant dokumentus dėl viešojo konkurso kalno sutvarkymo darbams.
„Viskas tvarkingai daroma; buvo padaryti visi reikalingi tyrimai, buvo nuvalyta nuošliauža ir paruoštas visas paketas dokumentų skelbti konkursą darbams. Labai nustebome gavę atsakymą, kad kreiptumėmės į savivaldybę, kad tai yra ekstremalus atvejis.
Nors metų pradžioje, kai atsitiko ta (nuošliauža), buvo sudaryta ekspertų komisija, kur buvo ir paveldo ekspertai, ir geologai, ir visi nutarė, kad tai yra avarinė situacija. Tai – visiškai kas kita“, – paaiškino B.Kulnytė.
Ji sakė puikiai suprantanti, kad kad „avarinė būklė ir ekstremali situacija yra ne tas pats“, tačiau ministerijos atsiųstame rašte nurodyta, jog tokią nuomonę pateikė būtent muziejaus suburta komisija. Muziejaus vadovė tai vertino kaip trukdymą pradėti darbus.
„Yra nesuvokiama, kodėl tas raštas toks atsirado, jei buvo komisijos sprendimas, rašte rašoma „mūsų nuomonė“. Taip ir nesupratau, kieno „mūsų nuomonė“. Jei buvo komisijos išvada, vadinasi, ji nubraukiama? (...) Nebeaiškus darosi projekto įgyvendinimo grafikas“, – teigė ji.
B.Kulnytė sako, kad muziejus konsultuojasi su inžinieriais ir ketina vykdyti darbus iš lėšų, numatytų kalno sutvarkymui kitiems metams.
„Gaila tik, kad praradome laiką. Manau, kad buvo galima tiesiog aptarti tą klausimą ir nerašyti tokių, atsiprašau, neprotingų raštų (...). Tikrai, toks uždelsimas – konkurso procedūros užtrunka, projektavimas gali vykti, bet tvarkybos darbai negali vykti žiemą“, – piktinosi ji.
Stiprinti Gedimino pilies kalno šlaitą nuspręsta po to, kai šį vasarį nuslinko nuošliauža. Imtis kuo skubesnių darbų stabdant šlaitų deformaciją ragino ir Lietuvos geologijos tarnyba.
Specialistų teigimu, nuošliaužas lemia žmogaus veikla: greta vykusios didelės statybos, įskaitant ir antrojo pasaulinio karo metais vokiečių kastus tunelius, nepabaigti kalno tvarkymo darbai. Tuomet šlaito dangos slinkimui pristabdyti deformuoti paviršiai sutvirtinti mediniais kuolais.
B.Kulnytė sako, kad geologų teigimu, medžių iškirtimas neturėjo jokios įtakos šlaito slinkimui, priešingai – tai buvo daroma nuošliaužas siekiant sustabdyti.
Dėl Gedimino kalvos, kuri yra beveik 40 metrų aukščio, sudėtingos geologinės struktūros ir stačių šlaitų praeityje būta ir katastrofiškų grunto nuošliaužų. Viena iš jų, istorinių šaltinių liudijimu, – Gedimino kalno nuošliauža 1396 metais – nuslinko nuo kalno vakarinio šlaito, sugriovė Vilniaus vaivados Montvydo rūmus ir nusinešė net 15 žmonių gyvybes. Šiam šlaitui sutvirtinti XVI amžiuje buvo įrengta atraminė siena.