Į tarybos posėdį ketvirtadienį susirinkusiems politikams pateiktame sprendimo projekte buvo numatyta visiems Kaune veikiantiems kioskams leisti prekiauti alkoholiu tik nuo 15 iki 18 val. Tiek sveiką gyvenimo būdą propaguojantis S.Buškevičius, tiek kiti tokiam jo siūlymui pritariantys kovos su alkoholio daroma žala šalininkai neslėpė, kad šis Kauno tarybos sprendimas alkoholį išguitų iš daugelio miesto kioskų.
Siekia pažaboti alkoholio daromą žalą
Svarstydami šį klausimą taryboje, miesto politikai pasidalijo į dvi stovyklas – vieni akcentavo alkoholio daromą žalą jaunimui, tuo tarpu kiti pabrėžė šio draudimo pasekmes smulkiesiems verslininkams.
„Visame civilizuotame pasaulyje su alkoholio vartojimu kovojama švietimu ir edukacija bei prekybos vietų skaičiaus mažinimu“, – tvirtino šį sprendimą inicijavęs S.Buškevičius.
„Mes neatsisakome remti smulkiojo verslo. Tačiau mes žinome liūdnas alkoholio pasekmes tiek mūsų vaikams, tiek mūsų šeimoms. Manau, reikėtų šiuos klausimus atsieti“, – pastebėjo Loreta Kudarienė.
„Sovietiniais laikais vienam lietuviui per metus tekdavo 12 litrų gryno alkoholio. Šiandien turime apie 20 litrų. Manau, kad reikėtų palaikyti šią iniciatyvą“, – savo poziciją konkrečiu pavyzdžiu pagrindė Gediminas Žukauskas.
Išsigando šešėlinės prekybos suvešėjimo
Šio sprendimo priešininkai sutiko, kad nepilnamečiams kioskuose įsigyti alkoholio yra paprasčiau nei vaizdo stebėjimo kameras turinčiuose prekybos centruose, tačiau akcentavo, jog smulkieji verslininkai dėl šio draudimo būtų praktiškai sužlugdyti.
„Alkoholio kontrolės įstatyme yra numatyta nuo 2012 metų pradžios kioskams visai uždrausti prekiauti alkoholiu. Dar yra daugiau nei metai. Kioskų savininkai per tą laiką turėtų sugebėti persiorientuoti ir pasiruošti pokyčiams. Tuo tarpu šis siūlymas uždrausti jau nuo šių metų gruodžio mėnesio pradžios yra per daug drastiškas smulkiųjų verslininkų atžvilgiu. Mes šiuo sprendimu paskatintume šešėlinę prekybą“, – tikino miesto vicemeras Rimantas Mikaitis.
Kioskų dalis – minimali
Tarybos posėdžio metu progą pasisakyti gavę smulkiųjų verslininkų atstovai norimą įvesti draudimą pavadino neprotingu. Anot jų, norint sumažinti alkoholio keliamų problemų skaičių reikia visų pirma pažaboti liūto dalį alkoholio parduodančius prekybos centrus.
„Kauno kioskuose parduodama tik 1–2 proc. viso mieste parduodamo alkoholio kiekio. Ar verta dėl abejotinos naudos laužyti žmonėms likimus, naikinti tuos kelis šimtus darbo vietų“, – į tarybos narius kreipėsi Kauno regiono smulkiųjų ir vidutinių verslininkų asociacijos direktorius Giedrius Romeika.
„Verslininkai, kurie turi kioskus, turi išsiėmę licencijas, sumokėję pinigus į priekį, moka daugybę skirtingų mokesčių. Visa tai sueina į savivaldybės, „Sodros“ biudžetus. Šis draudimas faktiškai uždarytų tuos kioskus, nes maždaug trečdalį jų apyvartos sudaro parduodamas alkoholis. Tuo tarpu gyventojai, alaus neradę kioskuose, nueis į prekybos centrą ir jo įsigis ten. Norint spręsti šią problemą, reikėtų jiems (prekybos centrams – red.) leisti alkoholiu prekiauti tik tris valandas“, – kalbėjo Smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos pirmininko pavaduotojas Artūras Mackevičius.
Panašu, kad smulkiųjų verslininkų argumentai įtikino daugelį tarybos narių. Politikai nutarė atidėti šio klausimo svarstymą. Tiesa, kada prie jo bus grįžta, kol kas neaišku.
