2021 02 26

S.Čaplinskas atskleidė, kaip gyvensime po visuotinės vakcinacijos: pakartotinai užsikrėsti tikimybė išliks, bet yra ir gerų žinių

Medicinos mokslų daktaro, profesoriaus Sauliaus Čaplinsko nuomone, nieko nuostabaus, kad pastaruoju metu visuomenės dėmesio centre atsidūrę Lauksargių globos namų senjorai susirgo. Profesorius paaiškina: teigiamas PGR tyrimo rezultatas savaime nieko nereiškia. Svarbiausia – ar pakartotinai užsikrėtusiam vakcinuotam asmeniui vėl išsivysto aktyvūs simptomai.
Saulius Čaplinskas
Saulius Čaplinskas / Juliaus Kalinsko / 15min nuotr.

„Imunitetas visiškai susiformuoja praėjus dviem savaitėms po antrojo skiepo, tačiau juk niekas nesako, kad žmogus, šiuo atveju, Lauksargių globos namų senjorai, nebegali užsikrėsti. Nosiaryklėje rastas PGR dar nereiškia, kad jie serga, ir nereiškia, kad jie aktyviai platina infekciją“, – sako profesorius.

S.Čaplinskas remiasi mokslo žurnale „The Lancet“ vasario 1 dieną publikuotomis pirminėmis „Oxford–AstraZeneca“ vakcinos tyrimo išvadomis.

Jei jos pasitvirtintų, būtų galima aiškiai sakyti, kad vakcinos apsaugo ne tik nuo sunkesnių COVID-19 formų, bet ir gerokai sumažina ligos plitimo tikimybę.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Vakcina nuo COVID-19
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Vakcina nuo COVID-19

S.Čaplinsko žiniomis, teigiami paskiepytų globos namų gyventojų PGR testo rezultatai buvo aptikti atsitiktinai – sukarščiavus dviem senjorams, jų kraujo tyrimai rodė infekciją, kartu padaryti tyrimai ir kitiems vakcinuotiems asmenims parodė teigiamą PGR tepinėlio rezultatą, nors dauguma nejautė jokių simptomų.

„Galimas variantas, kad problema ne vakcina ir ne tai, kad šiems garbingo amžiaus žmonėms, turintiems įvairių sveikatos problemų, nesusiformavo imunitetas. Tai, kad paskiepytam žmogui vėl užsikrėtus PGR testo rezultatas yra teigiamas – nieko nuostabaus. Mokslininkai nesakė, kad paskiepytas žmogus negali užsikrėsti dar kartą, kad jis negali platinti viruso“, – aiškino S.Čaplinskas.

Medicinos specialistas akcentuoja, kad šiuo metu atliekami „Oxford-AstraZeneca“ ir „Pfizer“ / „BioNTech“ paskiepytų asmenų tyrimų rezultatai – daug žadantys.

„Tai, kad skiepai labai efektyviai apsaugo paskiepytą žmogų nuo sunkios ligos išsivystymo, yra aiškiai įrodytas faktas. Tai, kad paskiepytas žmogus išskiria mažiau viruso ir mažiau yra užkrečiamas, preliminarūs duomenys jau yra.

Tie duomenys nerodo, kad paskiepytas žmogus visai nebeišskirs viruso ir bus visai neužkrečiamas. Panašu, kad jis bus daug mažiau užkrečiamas ir turės daug mažiau galimybių užkrėsti kitus“, – kalbėjo profesorius.

Tie duomenys nerodo, kad paskiepytas žmogus visai nebeišskirs viruso ir bus visai neužkrečiamas

Kaip nustatomas vakcinos efektyvumas?

S.Čaplinskas pasakoja, kad vakcinos efektyvumas nustatomas tyrimo metu, kai skiepijama didelė grupę žmonių, kurių vieni gauna dozę placebo, o kiti – realios vakcinos.

Buvo skaičiuojama, kad iš visų dalyvavusių „Pfizer“ / „BioNTech“ vakcinos tyrime – gavusių placebą ir vakcinuotų – koronavirusu turėjo užsikrėsti arti 200 žmonių.

Klinikinių tyrimų metu „Pfizer“ / „BioNTech“ vakcinas gavo 18 198 asmenys, placebą – 18 325. Iš vakcinuotųjų susirgo 8 žmonės, iš gavusių placebą – 162.

„Vadinasi, rizika susirgti pasiskiepijus, pervedus į procentus yra 5 proc., atitinkamai vakcinos efektyvumas – 95 procentai. Tai reiškia, kad pasiskiepijus tikimybė užsikrėsti ir susirgti klinikine ligos išraiška paskiepytiems asmenims 95 procentais mažesnė nei neskiepytiems“, – paaiškino S.Čaplinskas.

Vakcinos efektyvumo nustatymas
Vakcinos efektyvumo nustatymas

Pasak S.Čaplinsko, jau atlikti ir nepriklausomi, ne gamintojo, tyrimai parodė panašius rezultatus: Izraelyje, ištyrus 1200 žmonių, kuriems išsivystė simptomai, gautas panašus skaičius – 94 procentų efektyvumas.

„Tai reiškia, kad vakcinos efektyvumas yra labai aukštas ir jau įrodytas, jei kas dar abejojo gamintojo atliktais klinikiniais tyrimais. Tačiau vakcinos efektyvumo tyrimai neatsako į klausimą, ar paskiepytas žmogus, vėl susidūręs su virusu, bus užkrečiamas.

Pas jį gali virusas patekti, jis gali daugintis jo nosiaryklėje. Daugeliu atvejų, jis nesukels klinikinės ligos, tačiau gali likti nosiaryklėje“, – apie pakartotinio užsikrėtimo galimybę kalbėjo profesorius.

AFP/„Scanpix“ nuotr./COVID-19 molekulinis PGR tyrimas
AFP/„Scanpix“ nuotr./COVID-19 molekulinis PGR tyrimas

Jo teigimu, šiuo metu mokslininkų atlikti preliminarūs „Oxford-AstraZeneca“ ir „Pfizer“ / „BioNTech“ vakcinų tyrimai dėl pakartotino užsikrėtimo ir viruso platinimo galimybių rodo panašius rezultatus.

„Pirmas dalykas tikrai aiškus – skiepai padės išvengti sveikatos sistemos perkrovimo ir bus mažiau sunkių ligonių. Antra – skiepai tikrai prisidės prie lėtesnio infekcijos plitimo“, – reziumavo medicinos specialistas.

Pirmas dalykas tikrai aiškus – skiepai padės išvengti sveikatos sistemos perkrovimo ir bus mažiau sunkių ligonių

15min primena, kad Lietuvoje kilo skandalas po to, kai Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) pranešė besiaiškinantis, kodėl koronavirusu užsikrėtė Tauragės rajono Lauksargių globos namų gyventojai, jei 14 iš 15 jų buvo paskiepyti ne tik pirmąja, bet ir antrąja COVID-19 vakcinos doze.

Tai ne pirmas atvejis šalyje, kai po antros vakcinos dozės nustatomi užsikrėtimai koronavirusu. Trakuose esančiuose slaugos namuose „Addere“ įsiplieskus koronaviruso židiniui, trims abiem dozėmis paskiepytiems gyventojams patvirtintas užsikrėtimas.

Socialiniame tinkle „Facebook“ Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorius dr. Vytautas Kasiulevičius paragino ištirti šiuos atvejus, siekiant įsitikinti, ar senjorai tikri buvo vakcinuoti, ir ar tai buvo padaryta be pažeidimų. Taip pat atlikti kontrolinius antikūnų koncentracijos kraujyje patikrinimus kituose globos namuose. Profesoriaus manymu, paimti PGR mėginiai turi būti nukreipti sekvenavimui dėl užsikrėtimo britiškąja ar kita nauja atmaina rizikos įvertinimo.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis