„Imunitetas visiškai susiformuoja praėjus dviem savaitėms po antrojo skiepo, tačiau juk niekas nesako, kad žmogus, šiuo atveju, Lauksargių globos namų senjorai, nebegali užsikrėsti. Nosiaryklėje rastas PGR dar nereiškia, kad jie serga, ir nereiškia, kad jie aktyviai platina infekciją“, – sako profesorius.
S.Čaplinskas remiasi mokslo žurnale „The Lancet“ vasario 1 dieną publikuotomis pirminėmis „Oxford–AstraZeneca“ vakcinos tyrimo išvadomis.
Jei jos pasitvirtintų, būtų galima aiškiai sakyti, kad vakcinos apsaugo ne tik nuo sunkesnių COVID-19 formų, bet ir gerokai sumažina ligos plitimo tikimybę.
S.Čaplinsko žiniomis, teigiami paskiepytų globos namų gyventojų PGR testo rezultatai buvo aptikti atsitiktinai – sukarščiavus dviem senjorams, jų kraujo tyrimai rodė infekciją, kartu padaryti tyrimai ir kitiems vakcinuotiems asmenims parodė teigiamą PGR tepinėlio rezultatą, nors dauguma nejautė jokių simptomų.
„Galimas variantas, kad problema ne vakcina ir ne tai, kad šiems garbingo amžiaus žmonėms, turintiems įvairių sveikatos problemų, nesusiformavo imunitetas. Tai, kad paskiepytam žmogui vėl užsikrėtus PGR testo rezultatas yra teigiamas – nieko nuostabaus. Mokslininkai nesakė, kad paskiepytas žmogus negali užsikrėsti dar kartą, kad jis negali platinti viruso“, – aiškino S.Čaplinskas.
Medicinos specialistas akcentuoja, kad šiuo metu atliekami „Oxford-AstraZeneca“ ir „Pfizer“ / „BioNTech“ paskiepytų asmenų tyrimų rezultatai – daug žadantys.
„Tai, kad skiepai labai efektyviai apsaugo paskiepytą žmogų nuo sunkios ligos išsivystymo, yra aiškiai įrodytas faktas. Tai, kad paskiepytas žmogus išskiria mažiau viruso ir mažiau yra užkrečiamas, preliminarūs duomenys jau yra.
Tie duomenys nerodo, kad paskiepytas žmogus visai nebeišskirs viruso ir bus visai neužkrečiamas. Panašu, kad jis bus daug mažiau užkrečiamas ir turės daug mažiau galimybių užkrėsti kitus“, – kalbėjo profesorius.
Tie duomenys nerodo, kad paskiepytas žmogus visai nebeišskirs viruso ir bus visai neužkrečiamas
Kaip nustatomas vakcinos efektyvumas?
S.Čaplinskas pasakoja, kad vakcinos efektyvumas nustatomas tyrimo metu, kai skiepijama didelė grupę žmonių, kurių vieni gauna dozę placebo, o kiti – realios vakcinos.
Buvo skaičiuojama, kad iš visų dalyvavusių „Pfizer“ / „BioNTech“ vakcinos tyrime – gavusių placebą ir vakcinuotų – koronavirusu turėjo užsikrėsti arti 200 žmonių.
Klinikinių tyrimų metu „Pfizer“ / „BioNTech“ vakcinas gavo 18 198 asmenys, placebą – 18 325. Iš vakcinuotųjų susirgo 8 žmonės, iš gavusių placebą – 162.
„Vadinasi, rizika susirgti pasiskiepijus, pervedus į procentus yra 5 proc., atitinkamai vakcinos efektyvumas – 95 procentai. Tai reiškia, kad pasiskiepijus tikimybė užsikrėsti ir susirgti klinikine ligos išraiška paskiepytiems asmenims 95 procentais mažesnė nei neskiepytiems“, – paaiškino S.Čaplinskas.
Pasak S.Čaplinsko, jau atlikti ir nepriklausomi, ne gamintojo, tyrimai parodė panašius rezultatus: Izraelyje, ištyrus 1200 žmonių, kuriems išsivystė simptomai, gautas panašus skaičius – 94 procentų efektyvumas.
„Tai reiškia, kad vakcinos efektyvumas yra labai aukštas ir jau įrodytas, jei kas dar abejojo gamintojo atliktais klinikiniais tyrimais. Tačiau vakcinos efektyvumo tyrimai neatsako į klausimą, ar paskiepytas žmogus, vėl susidūręs su virusu, bus užkrečiamas.
Pas jį gali virusas patekti, jis gali daugintis jo nosiaryklėje. Daugeliu atvejų, jis nesukels klinikinės ligos, tačiau gali likti nosiaryklėje“, – apie pakartotinio užsikrėtimo galimybę kalbėjo profesorius.
Jo teigimu, šiuo metu mokslininkų atlikti preliminarūs „Oxford-AstraZeneca“ ir „Pfizer“ / „BioNTech“ vakcinų tyrimai dėl pakartotino užsikrėtimo ir viruso platinimo galimybių rodo panašius rezultatus.
„Pirmas dalykas tikrai aiškus – skiepai padės išvengti sveikatos sistemos perkrovimo ir bus mažiau sunkių ligonių. Antra – skiepai tikrai prisidės prie lėtesnio infekcijos plitimo“, – reziumavo medicinos specialistas.
Pirmas dalykas tikrai aiškus – skiepai padės išvengti sveikatos sistemos perkrovimo ir bus mažiau sunkių ligonių
15min primena, kad Lietuvoje kilo skandalas po to, kai Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) pranešė besiaiškinantis, kodėl koronavirusu užsikrėtė Tauragės rajono Lauksargių globos namų gyventojai, jei 14 iš 15 jų buvo paskiepyti ne tik pirmąja, bet ir antrąja COVID-19 vakcinos doze.
Tai ne pirmas atvejis šalyje, kai po antros vakcinos dozės nustatomi užsikrėtimai koronavirusu. Trakuose esančiuose slaugos namuose „Addere“ įsiplieskus koronaviruso židiniui, trims abiem dozėmis paskiepytiems gyventojams patvirtintas užsikrėtimas.
Socialiniame tinkle „Facebook“ Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorius dr. Vytautas Kasiulevičius paragino ištirti šiuos atvejus, siekiant įsitikinti, ar senjorai tikri buvo vakcinuoti, ir ar tai buvo padaryta be pažeidimų. Taip pat atlikti kontrolinius antikūnų koncentracijos kraujyje patikrinimus kituose globos namuose. Profesoriaus manymu, paimti PGR mėginiai turi būti nukreipti sekvenavimui dėl užsikrėtimo britiškąja ar kita nauja atmaina rizikos įvertinimo.
