Kaip sako S.Čaplinskas, pirma priežastis – omikron pasižymi labai neįprastu mutacijų deriniu ir jos būtent toje viruso vietoje, kuri padeda virusui įsiskverbti į žmogaus organizmo ląsteles. Vadinasi, tai gali turėti įtakos viruso užkrečiamumui ir plitimo greičiui.
„Antra: koronaviruso omikron variante atitinkamų mutacijų yra kelis kartus daugiau lyginant su delta variantu, kuris, kaip žinome, yra 60 proc. labiau užkrečiamesnis nei pirminis Uhano viruso variantas. Vadinasi, yra pagrindo manyti, kad omikron variantas dar labiau užkrečiamas“, – dėsto profesorius.
Jis vardija priežastis toliau: „Trečia: jeigu pasitvirtintų, kad omikron variantas yra labiau užkrečiamas už delta ir plinta sparčiau, vadinasi, plisdamas pasaulyje ir išstumdamas deltą, gali sukelti naują užsikrėtimų bangą. Su daugiau sunkių ar lengvų ligos atvejų, dar negalima pasakyti, nes nėra aiškus šio viruso varianto virulentiškumas. Tai kelia susirūpinimą.“
Ketvirta susirūpinimą kelianti priežastis, pasak S.Čaplinsko, yra ši: „Per kelias dienas vienoje Pietų Afrikos provincijoje registruotas labai didelis užsikrėtimų augimo tempas (būtent omikron variantu) gali būti dėl to, kad virusas apeina vakcinos sukurtą apsaugą (imunitetą). Ir tai mokslininkams kelia susirūpinimą.“
Virusologas nurodo ir tris klausimus, į kuriuos dabar turi atsakyti pasaulio mokslininkai:
- Ar atmaina labiau užkrečiama?
- Ar vakcinos veiksmingos prieš šią atmainą?
- Kokio sunkumo ligą sukelia ši nauja atmaina?
Omikron variantas praėjusią savaitę jau fiksuotas keliose Europos šalyse – Vokietijoje, Belgijoje, Didžiojoje Britanijoje.