– Praėjusią parą šalyje nustatyti 66 nauji COVID-19 atvejai. Ar šie santykinai nedideli skaičiai, lyginant su tais, kuriuos anksčiau turėjome atvejų statistikoje, reiškia, kad virusas traukiasi?
– Procesai vyksta taip, kaip ir buvo prognozuota. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) ekspertai ne kartą buvo atkreipę dėmesį, kad šis virusas pasižymi sezoniškumu. Natūralu, kad atėjus vasarai, jo plitimas sulėtėja. O kaip bus rudenį, labai priklausys nuo mūsų pasiruošimo. Taigi nuo mūsų priklauso, kokias galimybes suteiksime šiam virusui plisti.
Svarbiausia nepamiršti naujos realybės, apie kurią nuolat kalbama. Tai yra kad reikalingos tam tikros apsaugos priemonės. Taip pat, jog svarbu laikytis ribojimų ypač uždarose ar prastai vėdinamose erdvėse.
– Koks pasiruošimas rudenį galimai sugrįšiančiam virusui būtų tinkamas atsakas?
– Daugiau laisvinimų, nes ilgai laikyti apribojimų neverta. Kalbėkime atvirai – jau seniai dalis žmonių negyvena karantino sąlygomis. Tokie draudimai, kokius turėjome, efektą duoda ne daugiau nei tris–keturias savaites. Ilgiau trunkanti netiesioginė visa ko uždarymų žala gali pavirsti į tokią, kurios pasekmės bus daug prastesnės nei paties viruso.
Sulaukus rudenio, gali tekti prisiminti dalį ribojimų. Pavyzdžiui, greičiausiai reikės dėvėti kaukes. Labiausiai tikėtina, kad jų prireiks masiniuose renginiuose, einant į uždaras erdves, prekybos centrus, t. y. vietas, kur būriuojasi daug žmonių.
Taip pat ventiliacija taps labai svarbi. Mano nuomone, kuo toliau, tuo labiau turėtume kalbėti apie patalpų vėdinimą. Taigi turėtų atsirasti nauji standartai. Kadangi naujoji indiškoji atmaina plinta daug greičiau, neatmetama, kad ja galima bus užsikrėsti net tada, kai patalpa bus tuščia, jei prieš tai joje buvo nors vienas vadinamasis supernešiotojas, paskleidęs virusą.
– Jeigu turėsime įgyvendintą masinio vakcinavimo planą, kodėl, kaip teigiate, iš dalies grįšime į karantiną? Kodėl nėra galimybės gyventi lyg su dar viena gripo atmaina, kuri suaktyvės sezoniškai?
– Karantinas yra ypatinga priemonė. Būtų gerai, kad galėtume apie ją pamiršti. Bet nepavyks to padaryti. Prisiminkime, net ir sezoninio gripo atveju, ypač sunkiu periodu, pasitaiko įvairių apribojimų.
Mes turime efektyvius skiepus, tad pagrindinis iššūkis dabar turėtų būti ne nauji ribojimai, o žmonių, abejojančių skiepų nauda, vakcinacija. Gyventojams reikia padėti surasti mokslu pagrįstą informaciją ir atsakymus. O tai padėtų jiems priimti sprendimą vakcinuotis ir nepasiduoti infodemijai.
– Pietų šalyse, tokiose kaip Italija, Malta, Prancūzija, iki šiol privaloma lauke dėvėti veido kaukes. O Lietuvoje kalbame apie visišką karantino panaikinimą. Kaip tai suprasti ir paaiškinti?
– Nesuprantu argumentų, kodėl kaukes reikia nešioti lauke. Gal tai tam tikri kultūriniai dalykai? Arba gal tokiu būdu siekiama suvienodinti, kad jos būtų nešiojamos visur. Bet vėlgi, tiek aš, tiek kiti ekspertai sakėme, kad kaukė turi būti nešiojama tik ten, kur reikia. Juk įėjus į patalpą, kaukė sudrėks ir praras filtracines savybes. Taigi taip ji neteks reikalingų savybių, galinčių apsaugoti nuo viruso. Priminsiu, kad ir PSO nerekomenduoja kaukių dėvėti lauke, tik uždarose ir prastai vėdinamose patalpose. Arba ten, kur būriuojasi daug žmonių.
– Ar matote galimybes artimiausiu metu sugrąžinti Baltijos šalių kelionių burbulą?
– Dar praėjusių metų balandį kalbėta apie vadinamąjį COVID sertifikatą. Jo pagrindinė mintis – žmogus pats turi gebėti valdyti savo rizikas, žinoti savo COVID-19 ligos statusą. Taip pat ar jis kelia pajovų kitiems, ar ne. Tai vienas iš naujos realybės aspektų . Dabar, kaip ir pandemijos pradžioje, išlieka tas pats tikslas – užkirsti viruso plitimą, t. y. kad jis nebūtų įvežtas ir neplistų.
PSO aiškiai sako, pandemija dar nenugalėta. Ir nebus greitai nugalėta. Tačiau mes Europos Sąjungoje esame iš dalies privilegijuotoje situacijoje, nes kuo toliau, tuo daugiau mūsų esame pasiskiepiję. To negalime pasakyti apie kitų regionų imunizacijos lygį. O jis tikrai užtruks ilgiau.
Šiuo metu sukurtas galimybių pasas. Taip pat žaliasis Europos sertifikatas. Jie yra vieni instrumentų, galintys valdyti rizikas. Palyginčiau tai su motociklo vairavimu, dėvint visas būtinas apsaugos priemones. Lyg ir jautiesi apsaugotas, bet kartu turi dar saugotis, nes nežinai, kada gali pakliūti į sudėtingą avariją. Čia tas pats. Papildomos priemonės sumažina nelaimės tikimybę, bet anaiptol nereiškia, kad nėra jokios rizikos apsikrėsti.
– Kaip ir planuota, pasiskiepijus tiems, kurie nori tai daryti, masinis vakcinavimas išsikvepia. Dabar ieškoma papildomų galimybių, kaip jį vėl suaktyvinti. Ar tai pataisys padėtį?
– Deja, nepasakysiu nieko naujo. Nuolat reikia kartoti apie skiepų naudą, sklaidyti mitus, kurie būna gajūs keičiantis žmonių kartoms. Didelę neigiamą įtaką daro socialinė medija. Ir būkim atviri, pakartosiu tai, ką sakiau nuo pat pradžios, kai prasidėjo pandemija. Būtina tinkama komunikacija, kurios nebuvo visos pandemijos laikotarpiu. Nebuvo ruošiamasi momentui, kai šaldytuvai bus pilni vakcinų. Išpilta daugiau nei tūkstantis gyvybes gelbstinčių vakcinos dozių, o tie, kurie dvejojo skiepų nauda, dvejoja ir toliau, nes negauna atsakymų į tuos klausimus, kurie jiems rūpi. Bendrąja prasme kalbant, labai svarbus paslaugos prieinamumas ir priimtinumas. Jei žmogus neatvažiuoja skiepui, jis turi atvažiuoti pas žmogų.
– Šiuo metu Lietuvoje pirmąją doze paskiepyta beveik 1,2 mln., o abiem – apie 780 tūkst. gyventojų. Ar ne per maži skaičiai kalbėti apie išsikvėpusį visuotinį vakcinavimą?
– Tai tikrai per maži skaičiai bendrąja prasme. Be to, per maži skaičiai tam, kad įveiktume pandemiją. Tai per maži skaičiai norint nugalėti pandemiją darbo kolektyve ar bendruomenėje. Tikiuosi, kad suprantame, kad jeigu virusui nebus erdvės plisti, tai jis ir neplis.
Jeigu aplinkoje bus žmogus, kuris neturi imuniteto, tai jis virusą ir platins. Ne kam kitam, o protrūkių suvaldymui ir užkardymui yra būtinas vakcinavimas, kad būtų tik pavieniai atvejai. Jų neišvengsime, kol nebus visuotinio vakcinavimo. Tačiau šis procesas dar užtruks.
– Nuo šiandien 12–15 m. paaugliai pradedami skiepyti Pfizer vakcina. Ar tai reiškia, kad keičiasi nuomonė, jog vaikai negali sirgti COVID-19? Taip pat ar tikslinga juos vakcinuoti, jei jų amžiaus grupėje fiksuojami tik 4 proc. susirgimų?
– Ir taip, ir ne. Nuo pat pradžių buvo aišku, kad vaikai taip pat gali sirgti. Ir net jaunesni nei paaugliai. Tik kuo jaunesni pacientai, tuo rečiau jie patenka į ligonines. Taip pat jie rečiau sunkiai serga. Stebint naująją indiškąją atmainą, stebime, kad tai nėra tipinė iki šiol žinoma ligos forma. Ši atmaina dažniau pažeidžia virškinimo organus. Taip pat neretais atvejais, ypač vasaros laikotarpiu, lengva sumaišyti su apsinuodijimu maistu.
Vaikai serga ir gali platinti virusą tiems, kuriems liga gali būti ypač pavojinga ir gali baigtis netgi mirtimi. Vaikų skiepijimas padės suvaldyti ligos plitimą ir padės išvengti sunkios klinikinės eigos.
– Ar tai padės siekiant moksleivius grąžinti rudenį į mokyklas?
– Prisiminkime, ką sakė Pasaulio sveikatos organizacija nuo pat pradžių. Vaikų ugdymo įstaigų uždarymas yra kraštutinė ir labai neigiamas pasekmes turinti priemonė. Net ir jeigu nepavyktų visiškai užkardyti viruso plitimo ugdymo įstaigose, tik ypatingais atvejais ir tik trumpam apibrėžtam laikui, gali būti uždaromos tam tikros klasės, bet ne visas ugdymo procesas.
