„Prezidentės pozicija skiriasi nuo Višegrado šalių pozicijos, kuri yra kur kas euroskeptiškesnė“, – BNS sakė Vilniaus politikos analizės instituto Europos saugumo programos vadovas.
„Jeigu ES ilgainiui taptų kelių greičių sąjunga, Lietuva siektų būti pirmojo greičio klubo nare“, – teigė jis.
Prezidentė D.Grybauskaitė metiniame pranešime antradienį paragino „nebijoti būti ES integracijos smaigalyje“.
Jos teigimu, Lietuvai naudingos suvienytos pastangos karinio, energetinio, kibernetinio ir ekonominio saugumo srityse.
Vadinamasis Višegrado ketvertas – Lenkija, Vengrija, Slovakija ir Čekija – ne kartą kritikavo Briuselį ir „dviejų greičių“ Europos idėją, kur dalis šalių gilintų integraciją tam tikrose srityse.
Birželio pabaigoje ES lyderiai surengs svarbias diskusijas dėl reformų migracijos, euro zonos, saugumo ir gynybos politikos.
Gilesnis ES karinis bendradarbiavimas Lietuvoje vertinamas prieštaringai – kritikai mato riziką susilpninti NATO ir JAV vaidmenį užtikrinant Europos saugumą, šalininkai tikina, kad sunkiai prognozuojamas JAV prezidento Donaldo Trumpo elgesys verčia stiprinti karinį bendradarbiavimą su didžiosiomis Europos šalimis.
S.Čelutkos vertinimu, prezidentė „nebrėžia dirbtinių takoskyrų tarp NATO ir ES, pabrėžia, kad šiuo metu svarstomi ES gynybos integracijos planai gali sukurti papildomus saugumo svertus, kurie būtų naudingi ir Lietuvai“.
Komentuodamas prezidentės teiginį, kad „stiprios ir vieningos Europos idėja grąžina pasitikėjimą savimi“, S.Čelutka sako, kad „pasitikėjimo savimi Europai ypač trūksta šiuo metu, stebint pavojingas transatlantinės vienybės ardymo tendencijas“.
