„Dabartinė energetikos krizė įrodo, kad vandentvarkos įmonės yra be galo netvarioje situacijoje, todėl kito kelio, kaip skubi šios sistemos reforma, kuriai teisinį pagrindą suteikia pateiktas įstatymas, nėra“, – pirmadienį per įstatymo klausymus Seimo Aplinkos komitete sakė S.Gentvilas.
„Jeigu šiemet šis įstatymas nebus priimtas, mes turėsime bankrutuojančias įmones, o iki Kalėdų jose dirbantys nebegaus atlyginimų. Atleiskit, bet aš turiu parodyti, koks scenarijus mums gresia“, – pridūrė jis.
Pasak ministro, nepaisant milijardinių investicijų, apie 48 proc. vandentvarkos įmonių dirba nuostolingai, o dėl pastaruoju metu itin brangusių dujų ir elektros mažos įmonės brenda į nuostolius ir nebeturi pinigų apmokėti komunalines išlaidas. S.Gentvilo nuomone, išeitis – jungtis į didesnes bendroves, kad padidėtų jų pajamos.
„Mes matome, kad mažosiose regionų įmonėse 60 proc. vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo tarifo yra darbuotojų atlyginimai. Reiškia, apie jokias investicijas kalbų nėra, yra tik bandymas išgyventi“, – sakė S.Gentvilas.
Vyriausybės siūloma įstatymo redakcija, be kita ko, numato, kad 60 vandentvarkos įmonių turėtų būti pertvarkytos į 9 regionines įmones.
Lietuvos vandens tiekėjų asociacijos (LVTA) prezidentas Bronius Miežutavičius tai pat ragina kuo greičiau priimti įstatymą.
„Įstatymas yra geras, svarbiausia jį priimti kuo greičiau“, – komitete sakė B. Miežutavičius.
Tačiau jis kritikuoja projekto nuostatą, kad Valstybinė energetikos reguliavimo taryba privalės tik du kartus per metus peržiūrėti įmonių tarifus. Anot jo, tai yra per mažai – atsižvelgiant į dabartinę energetikos krizę kainos turėtų būti nustatomos kas mėnesį.
VERT teigimu, toks siūlymas yra perteklinis, be to, padidins administracinę naštą, kels sumaištį gyventojams atsiskaitant už paslaugas bei galbūt skatins piktnaudžiavimą.
„Ne visi žmonės moka kas mėnesį, neretai vėluoja, kaip išvengsime situacijų, kai žmonės deklaruos vandens suvartojimą kainoms krentant ir to nedarys joms kylant“, – posėdyje sakė VERT atstovas Donatas Jasas.
Anot jo, kompromisinis variantas galėtų būti įkainių peržiūra kas ketvirtį.
Savivaldybių asociacijos atstovė Agnė Kazlauskienė teigė, jog daugiausia savivaldybėms priklausančios vandentvarkos įmonės bijo būti „suvalgytos“ didesnių ir stipresnių regioninių įmonių.
„Savivalda baiminasi, kad po šios reformos kainos regione bus suvienodintos į aukštesniąją pusę, o žinant, kad lygiagrečiai planuojamai vandentvarkos reorganizacijai vyksta ir atliekų sistemos pertvarka – mažesniųjų savivaldybių gyventojai laukia dar vieno kainų šuolio“, – sakė A.Kazlauskienė.
S.Gentvilas pripažino, kad vandentvarkos įmonių paslaugų kainos skiriasi apie tris kartus – jos yra didesnės ten, kur gyvena mažiau gyventojų.
„Kaip taisyklė, kuo skurdesnis rajonas, tuo didesnės yra išlaidos, nes turtingesniuose svarią vandentvarkos įmonių sąnaudų dalį padengia pramonės ir gamybos įmonės“, – sakė ministras.
Įstatymu taip pat siūloma patikslinti vandentvarkos įmonių licencijuojamos veiklos kriterijus – licencija gali būti panaikinta, jei tinkamai neišvalomos nuotekos ar tiekiamas nekokybiškas vanduo.
Be to, numatoma, kad VERT išrinks geriausią kriterijus atitinkantį viešąjį geriamojo vandens tiekėją regione ir jį paskirs garantiniu vandens tiekėju. Planuojama įteisinti vandens gręžinius, kurių Lietuvoje yra apie 30 tūkst., iš jų maždaug trečdalis nelegalūs. Dažnai tai senieji vandens bokštai, jais naudojamasi be leidimų, už tai skiriamos baudos.
