„Nieko neveikiant, tęsiant tą pačią problemą, mes sulauksime tikrai reikšmingų baudų. Yra kalbų apie kelis šimtus milijonų eurų sankcijas Lietuvai“, – spaudos konferencijoje penktadienį sakė Simonas Gentvilas.
Anot jo, įgyvendinant šias direktyvas, lemiami bus 2021-ieji.
„Šie metai bus lemiami, ar Lietuva mokės šimtamilijonines baudas, ar susitvarkys su problemomis, kurios yra užkerpėjusios stalčiuose“, – sakė ministras.
Anot S.Gentvilo, 2020 metų liepą 38,5 tūkst. gyventojų, gyvenančių vietovėse, kurios privalo būti prijungtos prie centralizuotų nuotekų tinklų, nebuvo prijunti.
„Valstybės kontrolės ataskaitoje yra faktas, kad Lietuva išvalo tik 47 proc. komunalinių nuotekų, o siekiamybė yra, kad 2030 metais mes miestų teritorijose ir gyvenamosiose aglomeracijose, kurios turi virš 2 tūkst. gyventojų, išvalysime 95 proc.“, – teigė jis.
Vėliau Aplinkos ministerija BNS patikslino, kad tai, jog Lietuva išvalo tik 47 proc. komunalinių atliekų, ataskaitoje nėra nurodyta. Valstybės kontrolė pažymi, jog šalyje tik 53 proc. vandens telkinių yra geros būklės.
„Valstybės kontrolės ataskaitoje yra faktas, kad Lietuvoje tik 53 proc. vandens telkinių yra geros būklės. Siekiamybė yra, kad 2030 metais mes miestų teritorijose ir gyvenamosiose aglomeracijose, kurios turi virš 2 tūkst. gyventojų, 95 proc. jų būtų prisijungę prie nuotekų“, – pažymėjo S.Gentvilas.
Pasak jo, gyvenviečių, kuriose yra daugiausiai prie centralizuoto nuotekų valymo neprisijungusių gyventojų, yra Vilniaus regione – Skaidiškėse, Nemenčinėje, Pabradėje, Švenčionėliuose, Švenčionyse, taip pat Biržų, Kupiškio, Raseinių savivaldybėse.
Ministro teigimu, kritinės yra dvi datos – šių metų kovo 1 diena, kai šios savivaldybės turi parengti infrastruktūros vystymo planus, ir 2022-ųjų gruodžio 31 diena, kai Lietuva turės būti įvykdžiusi visus ES reikalavimus.
Matome, kad tos savivaldybės greičiausiai iki kovo 1 pasiruošti nespės.
„Kovo 1 yra diena, kuomet eilė savivaldybių turi būti paruošusios savo vandentiekio plėtros planus ir matome, kad su šituo stringame (...) Matome, kad tos savivaldybės greičiausiai iki kovo 1 pasiruošti nespės“, – sakė S.Gentvilas.
„Čia jau yra kritinis dalykas. Labai svarbu, kad judėtų pačios savivaldybės – mes prieš jas įrankių ir sankcijų ne visada turime, o Europa grasina ir mes esame atsakovai, kaip centrinis valdžios aparatas“, – pridūrė jis.
Tuo metu gyventojus, kurie nėra prisijungę prie centralizuoto nuotekų valymo, ministras perspėja apie galimybę sulaukti inspektorių vizito.
„Gyventojams noriu išsiųsti žinutę – jeigu jūs turite nuosavą nuotekų valymo įrenginį, tikrai pajuskite, kad gali apsilankyti inspektorius, paklausti, kaip dažnai jūs išvežate nuotekas, paprašyti kvitų, įrodančių, kad tos paslaugos yra atliktos. Tikrinsime ir bendroves, kurios atlieka individualių nuotekų išvežimą, kur jos jas utilizuoja“, – perspėjo S.Gentvilas.
Tikrinsime ir bendroves, kurios atlieka individualių nuotekų išvežimą, kur jos jas utilizuoja.
EK pažeidimo procedūrą dėl neįgyvendinamos Miesto nuotekų direktyvos prieš Lietuvą pradėjo dar 2017-aisiais.
Tuomet buvo teigiama, kad Lietuva neįvykdė visų direktyvos reikalavimų. Pavyzdžiui, pažeidimu laikoma tai, kad Lietuva neužtikrino, jog 58 aglomeracijose ne mažiau kaip 98 proc. nuotekų būtų tvarkoma centralizuotai ir ne daugiau kaip 2 proc.– individualiose nuotekų tvarkymo sistemose.
