Antradienį 15min paskelbė, kad Kultūros ministerija daugiau kaip 11 tūkst. eurų kainavusius baldus ministro kabinetui įsigijo iš įmonės „Joniškio baldai“, o vienintelis jos akcininkas priklauso Liberalų sąjūdžiui, su šia partija yra išrinktas į Joniškio rajono savivaldybės tarybą.
Ketvirtadienį pranešta, kad ši sutartis jau nutraukta – baldai į ministeriją taip ir neatkeliaus, o ministras tikino, jog tai tebuvo nelaimingas sutapimas ir atsitiktinumas.
„Aš privalau pateikti visus atsakymus ir stengtis paneigti ir įtikinti, kad tikrai kažkokių blogų dalykų šioje istorijoje tikrai nebuvo“, – interviu 15min ketvirtadienį sakė S.Kairys.
– Ši savaitė jums nėra pati lengviausia, nes paaiškėjo, kad baldus jūsų kabinetui gamino partijos kolegos įmonė. Sakykite, ar šiuo klausimu jau spėjote pasikalbėti su premjere Ingrida Šimonyte – jei taip, ką ji jums pasakė, ar nebuvo pasiūlyta trauktis?
– Išsamiai ta situacija nebuvo kažkaip aptarinėjama, bet esminis dalykas yra – na, jūs paminėjote, kad sudėtinga savaitė ar panašiai, tai nepasakyčiau, kad buvo kažkuo sudėtinga.
Tikrai sudėtingesnis darbas yra ieškoti sprendimų kalbant apie kultūros politiką, kultūros sektorių. O čia tiesiog pikantiška detalė – aš puikiai suprantu, kad komunikacine prasme labai patogu iš vienos pusės į kitą tempti ir diskutuoti.
Bet, kaip ir minėjau, mano didžiausias prioritetas buvo, kad ši situacija tiesiog užsibaigtų, nes ji man kainuoja per daug darbotvarkės laiko.
Nepaisant, kad proceso skaidrumui priekaištų nematau, bet sprendimas toks: jeigu įmanoma abiem šalims susitarti be kažkokių finansinių pasekmių, tai geriau tą temą tiesiog užbaigti.
Kad būčiau laisvas dirbti tai, ką turiu daryti.
– Ar aš teisingai suprantu, kad premjerė ir Liberalų sąjūdžio pirmininkė su jumis nesišnekėjo apie tai?
– Aš manau, kad dėl mano veiklos skaidrumo klausimų, ypač mane labiau pažįstant ir asmeniškai, tikrai negalėtų prikišti, ar bandyti pasakyti, kad kažkur keliu tam tikras rizikas.
Na, taip, ta situacija buvo tokia, į kurią, aišku, nemalonu patekti, bet diskusija dėl baldų prasidėjo dar vasarą, kai prie ministro kabineto jau vyko praėjusią kadenciją suplanuoti darbai.
Įvertinus prieš tai buvusių darbų kainą, neatrodė kažkokia didelė grėsmė. Bet dabar žiūrint ir ironizuojant – ne kartą daviau pastabą, kad jeigu darome, kad nebūtų kažkokio skandalo, nebūtų per brangu ir panašiai.
– Na, bet šiuo atveju kalbama ne apie kainą, kalbama apie tai, iš ko buvo įsigyti tie baldai. Kaip jūs paaiškintumėte, kaip taip atsitiko, kad tuos baldus nuspręsta įsigyti būtent iš tos konkrečios įmonės?
– Dabar, aišku, kai situaciją jau žinau geriau, tai jau galiu suprasti tuos pasirinkimus. Aišku, nėra taip, kad ministras pats ieško pretendentų atlikti vieną ar kitą paslaugą, ar organizuoja pats viešųjų pirkimų procedūrą – tam yra ministerijos kanceliarija.
Kanceliarija dažnu atveju renkasi tuos tiekėjus, iš kurių jau yra gavusi kokybiškų paslaugų.
Šiuo atveju minėta įmonė, kaip mane informavo, pirmiausiai buvo pasirinkta dėl to, kad 2013 metais ji ministerijai jau teikė paslaugas ir tuo metu ministras tikrai nebuvo liberalas.
Sužinoti tokią žinią, kur nei patys verslininkai, nei aš tikrai nesam kalti.
Šioje vietoje, aišku, nemaloni žinia vos ne proceso pabaigoje, kai jis praktiškai jau realizuojasi.
Sužinoti tokią žinią, kur nei patys verslininkai, nei aš tikrai nesam kalti...
Bet akivaizdu, kad šešėlis tenka man, o aš turiu padaryti viską, kad tą šešėlį išsklaidyčiau.
– Ar jau radote būdą kaip atsisakyti šių baldų ir nutraukti sutartį?
– Čia kanceliarija turėtų komentuoti. Jeigu problema yra dėl to, kad išaiškėjo, jog įmonės, berods, akcininkas yra Liberalų sąjūdžio narys, man dar kažkaip lįsti moderuoti tą pokalbį yra ne visai etiška.
Tai yra kanceliarijos darbas, sutartiniai dalykai – jeigu abi šalys susitaria ir gali nutraukti sutartį abipusiu sutarimu, kodėl to nepadaryti?
Nei viena, nei kita pusė nesiekė nei kažkokios naudos sau, ar kažkokių kitų dalykų, ir, galų gale, tiek ministerija, tiek pats verslas vertina reputaciją.
– Kaip viskas atrodys, jei pavyks atsisakyti baldų, nutraukti sutartį – jie atvažiuos ir išsiveš tuos baldus? Ar jų dar ten nėra?
– Reikia pagirti dizainerę už labai gerą vizualizaciją, kuri taip įtikino visus, kad lyg jau tie baldai atvykę, stovi, ir jau ministras, kaip sakyt, džiaugiasi naujais baldais.
Tai toli gražu tikrai ne taip.
Parašai jau yra sudėti, procesas yra sustabdytas, nieko laukti ir diskutuoti čia nereikia.
Mano žiniomis, parašai jau yra sudėti, procesas yra sustabdytas, nieko laukti ir diskutuoti čia nereikia. O baldai nebuvo atvažiavę, ministerija nebuvo atlikusi jokių avansinių mokėjimų.
Kilo per didelis ažiotažas, kuris kenkia mano laikui ir dėmesiui kitoms problemoms, tuo labiau, kad mes kalbame apie naują kitų metų biudžetą, kultūros tarybos finansavimo modelio pakeitimą.
Tikrai nėra mano interesas dabar laikytis įsikabinus, nors ir jaučiantis, kad nieko neskaidraus nebuvo padaryta. Bet dabar laikytis įsikabinus idėjos vien dėl idėjos, kada tikrai yra svarbesnių darbų, tikrai nemačiau prasmės.
– Na, bet tikriausiai jums ne paslaptis, jog klausimų daugiausiai kilo dėl to, kad įmonė ne pati sugalvojo dalyvauti viešajame pirkime, o į ją ir dar du tiekėjus kreipėsi pati ministerija.
Kaip taip sutapo, kad pasiūlyta tai įmonei? Ji įsikūrusi Joniškyje, pažiūrėjau, kam ji teikia paslaugas – daugiausiai tai yra Joniškio, Pakruojo ugdymo įstaigos. Ji nėra labai žinoma.
– Tai, žiūrėkit, dar kartą. Iš esmės tokia viešųjų pirkimų procedūra, beje, dėl kurios mes kreipėmės į Viešųjų pirkimų tarnybą (VPT), kad ji mums atsakytų, ar visa procedūra buvo teisinga ir nebuvo kažkur pažeisti įstatymai.
Nepaisant to, kad mes nebevykdome šio sandorio, aš vis tiek lauksiu VPT atsakymo.
Buvo pasirinkti trys tiekėjai: iš Vilniaus, berods, Klaipėdos ir Joniškio. O Joniškio įmonė atsirado dėl to, kad ji 2013 metais jau yra teikusi ministerijai paslaugas.
Tiesiog tokia situacija, dėl kurios dabar pergyvena visi – pergyvena ir kanceliarija, kad taip atsitiko.
Iš kitos pusės, dalyvaujant konkursuose nėra grafos, kad žmonės nurodytų priklausomybę vienai ar kitai partijai. O kaip tą patikrinti – dažniausiai kontaktuose yra ar įmonės vadovas ar panašiai, o kur dar visi akcininkai.
– Šiuo atveju vadovo ir akcininko pavardės buvo panašios, nes tai yra sutuoktiniai. Bet jūs tikriausiai sutiksit, kad Liberalų sąjūdžio atstovų, turinčių baldų įmonę, Lietuvoje tikrai nėra daug. Ar jūs visą šią situaciją galėtumėte pavadinti nelaimingu sutapimu?
– Tikrai galėčiau tai pavadinti nelaimingu sutapimu. Jau ko ko, bet šito, na, fakto tikrai nebuvau susapnavęs.
Tikrai labai jautėsi, kad yra ieškoma priekabių: pradžioje buvo bandoma temą eskaluoti dėl pačios vertės, bet kažkaip ta tema neišsisuko, tada dėl brangiausios sąmatos dalies, tema kažkaip išsisuko, bet nelabai plačiai.
O paskui atsirado ši detalė, kuri, kaip ir minėjau, ir man buvo siurprizas, ir aš ją pačią perskaičiau tiktai socialiniuose tinkluose.
– Ar teisingai suprantu – jums keista, kad kažkas kelia tokius klausimus?
– Ne, man nėra keista, kai klausimai kyla, kai reikia į juos atsakinėti, bet iš politinės pusės jautėsi, kad šiai temai... Ji neatsirado šią savaitę, ji jau kuris laikas buvo dėmesio centre, bet ne žiniasklaidos pusėje.
– Jūs minėjote, kad kreipėtės į VPT – bet tarnyba labiau vertina procedūras, o klausimai keliami ne apie jas. Procedūriškai, kaip suprantu, viskas buvo padaryta teisingai, bet klausimai susiję su skaidrumu. Kokio atsakymo jūs tikitės iš VPT?
– Vis tiek procedūriniai dalykai yra svarbūs ir jie lemia pasekmes.
Mano galva, atsakymas vienareikšmiškai yra reikalingas. Aš neįsivaizduoju, kaip galėčiau būti pritemptas prie kažkokio interesų konflikto.
Manau, kad tiesiog tai nelaimingas sutapimas ir atsitiktinumas.
Bet akivaizdu, kad man, kaip politikui, kaip ministrui – privalau pateikti visus atsakymus ir stengtis paneigti ir įtikinti, kad tikrai kažkokių blogų dalykų šioje istorijoje tikrai nebuvo.
Visą interviu ir daugiau aktualijų laidos „15/15“ įrašų rasite videogalerijoje.
