Metinė prenumerata tik 7,99 Eur! Karūnuokite savaitgalį kokybišku turiniu.
Išbandyti
2021 02 23

S.Krėpšta: prezidentas nuo COVID-19 skiepytųsi ir „AstraZeneca“ vakcina

Prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas Simonas Krėpšta sako, kad šalies vadovas sutiktų skiepytis ir „AstraZeneca“ vakcina.
„AstraZeneca“ vakcina
„AstraZeneca“ vakcina / „Reuters“/„Scanpix“ nuotr.

„Prezidentas jau daugelį kartų minėjo, kad yra pasirengęs pasiskiepyti, vos tik bus tam galimybė. Prezidentas taip pat pasirengęs pasiskiepyti bet kuria vakcina, kuri yra naudojama Lietuvoje, įskaitant ir „AstraZeneca“ vakciną“, – spaudos konferencijoje antradienį sakė patarėjas.

Klausimų dėl britų ir švedų bendrovės „AstraZeneca“ skiepų kilo po to, kai Europos vaistų agentūra sausio pabaigoje leidusi naudoti šią vakciną atkreipė dėmesį, jog kol kas nėra pakankamai tyrimų rezultatų, ar vakcina suteikia efektyvią apsaugą vyresniems nei 55 metų žmonėms.

Prezidentas taip pat pasirengęs pasiskiepyti bet kuria vakcina, kuri yra naudojama Lietuvoje.

Diskusijas pakurstė ir kai kurių pasiskiepijusių žmonių socialiniuose tinkluose pasidalyti įrašai apie šalutinius vakcinos poveikius.

Sveikatos apsaugos ministerija praėjusią savaitę paskelbė, jog „AstraZeneca“ bus skiriama visiems suaugusiems, nepriklausomai nuo jų amžiaus.

Santaros klinikų Hematologijos, onkologijos ir transfuziologijos centro direktorius prof. Laimonas Griškevičius anksčiau BNS sakė, kad svarbu atskirti informaciją apie imuninį atsaką ir klinikinius tyrimus dėl vakcinos efektyvumo.

„Imuninis atsakas yra nustatomas kraujo tyrimais, konkrečiai vertinant asmenų antikūnų gamybą prieš vadinamąjį spyglio baltymą. Buvo atliktas pirmos fazės tyrimas, kuriame buvo skirtingo amžiaus grupės palygintos. Antikūnų gamyba amžiaus grupėse nesiskyrė“, – komentavo L.Griškevičius.

Imuninis atsakas yra nustatomas kraujo tyrimais, konkrečiai vertinant asmenų antikūnų gamybą prieš vadinamąjį spyglio baltymą.

„Jei sakom, kad pas žmogų, kuriam yra 70 metų, antikūnų susidaro tiek pat, kiek susidaro pas žmogų, kuriam yra 20 metų, ir jei antikūnai yra netiesioginis požymis, kad žmogus turi imunitetą, o tiek dvidešimtmetis, tiek septyniasdešimtmetis turi tokį patį imunitetą, tai mes sakom, kad tie antikūnai apsaugo, mes preziumuojam. Bet tam, kad tai įrodytume, turime palyginti kliniškai – tarp tų, kurie gavo vakciną toje amžiaus grupėje, ir tarp tų, kurie negavo“, – sakė jis.

Anot profesoriaus, būtent šio palyginimo pagrįstumui ir pritrūko daugiau vyresnio amžiaus žmonių, kad būtų galima „patikimai atsakyti, ar vakcina yra kliniškai efektyvi toje amžiaus grupėje“.

Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba (VVKT) pirmadienį pranešė, kad nuo skiepijimo pradžios gauti 802 pranešimai apie nepageidaujamas reakcijas į vakcinas nuo COVID-19.

Dėl „BioNTech“ ir „Pfizer“ sukurtos vakcinos tarnyba gavo 585 pranešimus, dėl „Moderna“ vakcinos – 34 pranešimus, o dėl „AstraZeneca“ vakcinos – 172 pranešimus.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pastatus įdomiais daro ne tik fasadai: kodėl svarbu, kad jie galėtų pasakoti istorijas?
Reklama
Gal pats metas dalyvauti „Saulėlydžio“ sagos maratone? Visos dalys jau „Telia Play“ platformoje
Reklama
Parama gamtai gali būti ir tvaresnė, ir stilinga: „Lidl“ ir Lietuvos jūrų muziejus pristato unikalią suvenyrų kolekciją
Reklama
Išmanūs transporto infrastruktūros sprendimai – naujasis pažangos etapas pasitelkiant 5G
Užsisakykite
15min naujienlaiškius