Džiugu, kad [...] vietos valdžia, esanti šalia Kaliningrado srities, įžvelgia savo gyventojų interesą ir toliau bendrauti, o ne statyti sienas, ką daryti ruošiasi lietuviai.
„Džiugu, kad nepaisant tų šalių (Lietuvos ir Lenkijos) rusofobiškų veiksmų, vietos valdžia, esanti šalia Kaliningrado srities, įžvelgia savo gyventojų interesą ir toliau bendrauti, o ne statyti sienas, ką daryti ruošiasi lietuviai, arba nutraukti pasienio susisiekimą, kaip tai padarė Lenkijos vyriausybė“, – sakė S.Lavrovas susitikime su laikinai srities gubernatoriaus pareigas einančiu Antonu Alichanovu.
Anot Rusijos diplomatijos vadovo, jo šalies URM imsis veiksmų, kad „nuo politinės konjunktūros nenukentėtų pasienio kontaktai tarp žmonių, gyvenančių kitoje gatvės pusėje, kaimynystėje“.
„Dirbdama, kad palengvintų sąlygas judėti jums ir jūsų kaimynams, Užsienio reikalų ministerija dabar pateikė Vyriausybei pasiūlymą pereiti prie elektroninių vizų išdavimo. Jos bus nemokamos ir galios 30 dienų; jos leis nepertraukiamai 30 dienų būti (Rusijos teritorijoje)“, – pranešė S.Lavrovas.
Pasak ministro, „tai visiškai patogus režimas tiems, kas nori atvažiuoti ir pradėti čia kokius nors bendradarbiavimo projektus“.
Lietuva pirmadienį pradėjo statyti dviejų metrų aukščio tvorą pasienyje su Karaliaučiaus sritimi. Pasieniečių teigimu, ji padės kovoti su kontrabanda ir nelegaliu sienos kirtimu.
Lietuvos vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas sakė, kad tvora 45 kilometrų ruože padės apsisaugoti ir nuo galimų Rusijos provokacijų, tokių kaip 2014 metais įvykęs estų saugumiečio sulaikymas pasienio zonoje. Estija teigia, kad pareigūną rusai pagrobė iš Estijos teritorijos.
Apsauginė tvora turėtų būti baigta iki metų pabaigos. Tvoros statybai ir stebėjimo įrangai numatyta skirti 3,6 mln. eurų iš Lietuvos biudžeto.
Lenkija dėl saugumo priežasčių pernai apribojo judėjimą per sieną su Karaliaučiaus sritimi.
