Anot A.Maldeikienės, Lietuvoje politiko profesija labai nužeminta – kandidatams iš esmės nėra taikomi jokie reikalavimai: „Politiku gali tapti bet kuri Levutė. Taip vadinu iš nežinia kur atsirandančius žmones, kurių veidų nežinome. Mes nežinome, ar jie mąsto. [...] Tų žmonių nereikia paveikinėti, jie tiesiog neturi to daikto, kurį galima paveikti, jie tiesiog prabalsuoja.“
Dėl šios priežasties, teigia A.Maldeikienė, mums reikia pirmiausia kalbėti ne apie mažesnį Seimo narių skaičių, o apie kitokios kokybės Seimo narius. Pasak politikės, Lietuvai reikalingi Seimo nariai, kurie supranta, kada juos bandoma paveikti.
„Dauguma Seimo narių to net nesupranta. Jiems pasako – Socialinių įmonių įstatymas yra absoliutus gėris, nes jis padeda neįgaliajam rasti darbo. Viskas, jie balsuoja, jie nuoširdžiai tiki. Jų net kaltinti negali, jie tiesiog pigūs savo mąstymu“, – tvirtina A.Maldeikienė.
Ji priduria – Seimo narių darbą apsunkina ir tai, kad jiems suteikta mažai realių galių daryti įtaką įstatymų kūrimo procesą, nes tam paprasčiausiai nėra skirta laiko. Kaip teigia politikė, tai lemia, kad dažnai Seimo nariai neturi galimybės vėliau įsigilinti į jiems pateikiamų dokumentų šūsnis ir galiausiai balsuoja nežinodami už ką.
„Seimo nariui per savaitę reikia perskaityti apie 2,5 tūkst. puslapių įvairių dokumentų. [...] Kiek kartų Seimo nariai balsuoja už tai, ko jie visiškai nesupranta? Šiaip mes padarėme žaidimų lauką per pastaruosius dvidešimt metų, kad įvairios verslo grupės galėtų ramiai savintis biudžeto pinigus“, – sako A.Maldeikienė.
„Transperancy International“ vadovas S.Muravjovas sutinka su A.Maldeikienės išsakyta kritika. Anot jo, į viešumą iškilusi informacija apie koncerno „MG Baltic“ darytą įtaką Lietuvos liberalų sąjūdžiui rodo, kad galiausiai Lietuvoje pradėta kalbėti apie korupcijos atvejus.
„Manau, kad galiausiai reikėtų sušukti ne „o, kaip blogai“, bet „o, kaip gerai“, nes mes galiausiai pradėjome apie tai kalbėti. Nepotizmas, giminių, bičiulių protegavimas, politinė korupcija yra didžiausi mūsų korupciniai iššūkiai. Tai žinome nuo seno, tačiau apie tai kalbėjome puse lūpų“, – pastebi S.Muravjovas.
Jo nuomone, kalbant apie neskaidrų lobizmą, daugiausia pralaimi politinės partijos ir politikai, tačiau jie apie tai nepagalvoja. Kaip teigia pašnekovas, verslo prigimtis – nuolat siekti pelno, todėl verslininkai ir ieško būdų, kaip paveikti žmones.
„Politikai yra mūsų išrinkti atstovai į labai svarbias šalies institucijas. Pasitikėjimas politikais, deja, yra be galo žemas. Vienintelis būdas tai pakeisti – pradėti pasakoti tiesą. [...] Kaip rodo mano patirtis, kalbėti tiesą šiaip nėra sudėtinga, jeigu esi pasiruošęs tai daryti. Kad tai apsimoka, man atrodo, yra akivaizdu vien dėl to, kad geriau suvaldai įvairiausias grėsmes ir rizikas, kad kažko nepasakei, kažką pamiršai“, – sako S.Muravjovas.
Jo teigimu, politikai turėtų bendrauti su verslo atstovais, tačiau tai turėtų būti daroma skaidriai: „Iš verslų nereikėtų daryti kažkokių priešų, tai nėra kažkokie demonai, pabaisos. Verslo atstovai dažnai yra labai informuoti žmonės, kurie dirba savo darbą, ieško būdų, kaip prisidėti prie Lietuvos ekonomikos, tačiau jie ne visą laiką yra teisūs. Jų pasiūlymai ne visą laiką geriausi visai visuomenei.“
Verslo prigimtis – nuolat siekti pelno, todėl verslininkai ir ieško būdų, kaip paveikti žmones.
Dėl šios priežasties, tvirtina S.Muravjovas, valdžia turėtų priimti pagrįstus sprendimus, kuriems neretai reikia daugiau laiko. Pašnekovas sutinka su A.Maldeikienės nuomone – net norėdami priimti argumentuotus sprendimus, Seimo nariai dažnai neturi laiko įsigilinti į visų interesų grupių poreikius ar siūlomus įstatymų pakeitimus.
„Realiai kalbame apie tai, kad Seimo nariai turėtų priimti pagrįstus sprendimus. Mes turėtume aiškiai suprasti, kaip viskas vyksta. Visai neseniai kalbėjau su kolega iš Norvegijos. Jis sako – kad priimtume įstatymą mums reikia trejų metų“, – teigia S.Muravjovas.
A.Maldeikienės teigimu, įstatymas turėtų būti svarstomas dvejus ar trejus metus. Be to, Seimo nariams turėtų būti išskirtas laikas, kada jie dalyvauja ministerijos darbo grupėse, susitinka su lobistais ar interesų grupėmis.
„Seimo nariai privalo turėti laiko vaikščioti į ministerijos darbo grupes, kai įstatymai aptariami, klausyti argumentų. Seimo nariai turi susitikinėti su lobistais iš įvairių grupių. Priimant įstatymą, kad ir Alkoholio kontrolės įstatymą, yra žmonės, kurie už tai, kad alkoholis neegzistuotų. [...] Yra žmonės, kurie turi labai padorius verslus, pavyzdžiui, vyno dienas organizuojantys žmonės, kurie atnešė pas mus tam tikrą kultūrą, [...] Tų interesų grupių galėčiau privardyti labai daug ir jos visos turi savo argumentus. Įstatymas bus geras, kai žinosime visų grupių argumentus. To nėra“, – sako A.Maldeikienė.
Anot lobisto Šarūno Frolenkos, lobizmas yra teisėtų interesų siekimas, kad valstybė priimtų arba nepriimtų kažkokių sprendimų. Kaip teigia pašnekovas, tokie korupcijos atvejai, kaip „MG Baltic“ byla, daro blogą įtaką lobizmas pradedamas sieti su nelegalia veikla.
„Žodis „lobizmas“ vėl yra spalvose ir kontekstuose, kurie visiškai neturėtų būti siejami. Lobizmas yra demokratiško sprendimų priėmimo procesas. Lietuvoje jis reglamentuotas. Ne visos valstybės jį turi taip reglamentuotą, bet jis apskritai pas mus reglamentuotas“, – sako Š.Frolenko.
Anot Š.Frolenko, po to, kai paaiškėjo informacija apie „MG Baltic“ Liberalų sąjūdžiui darytą įtaką, verslui bendrauti su politikais bus dar sudėtingiau ir tai gali lemti, kad verslininkų ar lobistų bus dar labiau bijoma.
„Prieiti viešai ir skaidriai bus ypač sudėtinga, nes susitikti viešoje vietoje su politiku lobistui ar verslininkui bus iš karto blogas tonas arba dar blogesnis tonas nei šiuo metu yra. [...] Mes matome cinizmo arba grubumo pavyzdžius, bet tai nereiškia, kad viskas šioje valstybėje taip blogai“, – sako Š.Frolenko.
Jo nuomone, tai gali lemti, kad galiausiai į sprendimų priėmimą bus įtraukta dar mažiau žmonių.
