2018 06 29

S.Muravjovas: politikai turi deklaruoti susitikimus su interesų grupėmis

Po 15min tyrimo apie bendrovės „Danpower Baltic“ įtaką Seimo nariams ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) atstovams vienas iš verslo interesus Seime atstovaujančių asmenų užsiregistravo kaip lobistas. Iki tol jis dalyvaudavo Seimo posėdžiuose, bet lobistų sąraše jo nebuvo. „Transparency international“ Lietuvos skyriaus vadovas Sergejus Muravjovas teigė, kad tokia padėtis nėra skaidri.
Sergejus Muravjovas
Sergejus Muravjovas / Vidmanto Balkūno / 15min nuotr.

Ketvirtadienį publikuotas 15min tyrimas parodė, kad energetikos įmonė „Danpower Baltic“ bando įtikinti Seimo narius, jog valstybės statomoms atliekų deginimo jėgainėms reikalingų atliekų neužteks. Verslas siūlė, kad šalis atsisakytų vieno iš dviejų vykdomų projektų. Būtent ši verslo grupė yra pagrindinė valstybės projektų konkurentė, taigi yra tiesiogiai suinteresuota.

Verslo grupės interesams Seime atstovavo ir Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius. Jo vadovaujamai konfederacijai priklauso ir „Danpower Baltic“. Po 15min užduotų klausimų ir interviu jis užsiregistravo lobistu. Registruoti lobistai turi prievolių, pavyzdžiui, teikti deklaracijas apie savo susitikimus su politikais. Iki 15min tyrimo M.Nagevičiaus lobistų sąraše nebuvo.

VIDEO: Atsinaujinančios energetikos verslo interesus Seime atstovaujantis M.Nagevičius nėra registruotas lobistas

15min studijoje ketvirtadienį kalbintas „Transparency international“ Lietuvos skyriaus vadovas Sergejus Muravjovas teigė, jog skaidrumo siekiantys politikai turėtų registruoti savo susitikimus su interesų grupėmis, ypač kai kalbama apie šimtus milijonų eurų kainuosiančius teisės aktus.

„Tai nėra skaidru ir tai nėra gerai. Tai reikia keisti, būtent dėl to ir kalbam jau daug metų apie tai, kad reikėtų pradėti nuo lobistinės veiklos įstatymo, o baigti politikų aiškiu supratimu, kad jie turi rodyti iniciatyvą, ir vis dėlto deklaruoti visus susitikimus su interesų grupių atstovais. Ypač tuos, kurių metu buvo diskutuojama apie teisės aktus, kurie valstybei gali kainuoti šimtus milijonus eurų“, – kalbėjo S.Muravjovas.

Jis teigė, kad politikai turėtų pranešti apie susitikimus su asociacijų, įmonių, nevyriausybinių organizacijų atstovais.

„Iš tiesų dabartinės lobistinės veiklos įstatymas palieka nemažai terpės interpretacijai. Labai gerai, kad jis (Martynas Nagevičius – aut. pas.) užsiregistravo kaip lobistas, tai yra sveikintinas žingsnis. Tikiuosi, kad artimiausiu metu šitos beprasmybės jau neliks ir visi asocijuotų organizacijų atstovai turės, tuo atveju, kai kreipsis į politikus dėl įstatymų pakeitimų, pranešti apie save kaip tuos žmones, kurie vykdo lobistinę veiklą“, – sakė S.Muravjovas.

VIDEO: 15min studijoje – pokalbis apie verslo įtaką politikams dėl strateginių valstybės projektų

„Transparency international“ Lietuvos skyriaus vadovas tvirtino, kad jie atliko nedidelę analizę – pažiūrėjo, kiek politikų atsiskaitinėja visuomenei nuo praėjusių metų pradžios. Pasak jo, paaiškėjo, kad tas skaičius vien per pusmetį išaugo trečdaliu. Pašnekovas aiškino, jog lobizmas nėra blogas dalykas.

„Nėra nieko baisaus, kad jie (politikai – aut. pas.) išgirsta daug įvairių nuomonių, susitinka su verslo žmonėmis. Tačiau mums, visuomenei, būtina apie tai žinoti. <...> Klausimas ar tu po visų susitikimų sugebi priimti geriausią sprendimą, kuris naudingiausias žmonėms, kurie tave išrinko, jeigu esi politikas“, – tvirtino S.Muravjovas.

Pasak jo, Teisingumo ministerija dabar jau svarsto lobistinės veiklos įstatymo pataisas, kurios kurtų prievolę politikams, valstybės tarnautojams pranešti apie susitikimus su lobistais, lobistine veikla besiverčiančiais asmenimis.

15min tyrimas rodo, kad politikai iš Seimo tribūnos kartais kalbėjo lobistų žodžiais. Be to, jie rėmėsi mokslininkų studijomis, kurios buvo užsakytos ir finansuotos suinteresuotos verslo grupės. Paklaustas, ar politikai turėtų nurodyti šaltinius, iš kur gavo informaciją, S.Muravjovas atsakė teigiamai.

„Be abejo, turėtų referuoti šaltinius iš kurių sužinojo galbūt labai įdomių dalykų“, – sakė „Transparency international“ Lietuvos skyriaus vadovas.

15min tyrimas atskleidė ir nedeklaruotus susitikimus

15min tyrimas parodė, jog politikai susitinka su verslo grupių atstovais, bet ne visuomet tie susitikimai yra deklaruojami.

Premjeras Sauslius Skvernelis 15min pripažino, kad 2017-ųjų vasarį Vyriausybės rūmuose susitiko su vienu iš „Danpower Baltic“ akcininkų Artūru Rakausku. Premjeras teigė su juo bendravęs apie švietimą ir emigraciją. 15min paklaustas, ar su „Danpower Baltic“ akcininku kalbėjo apie valstybines atliekų deginimo jėgaines, S.Skvernelis į šį klausimą neatsakė.

Oficialioje premjero darbotvarkėje šis susitikimas nėra užfiksuotas.

15min parlamentarė, LVŽS frakcijos narė Virginija Vingrienė pripažino pasikalbanti su M.Nagevičiumi „karts nuo karto kaip su ekspertu“. Paklausta, kodėl savo darbotvarkėje nepažymi susitikimų su juo, politikė atsakė: „Būna, kad komitetų posėdžiuose mes persimetam vienu kitu žodžiu ir tiek.“

Seimo narys, LVŽS atstovas Virgilijus Poderys penkis kartus deklaravo susitikimus su įmonės „Danpower Baltic“ interesų atstovais. Bet parlamentaro darbotvarkėje nėra oficialių įrašų apie susitikimus su M.Nagevičiumi. Kodėl?

„Turbūt dėl to, kad jisai čia, Seime, visada būna, labai vaikšto, ir čia gali tiesiog koridoriuje pasikalbėti, – 15min sakė V.Poderys. – Bet taip, kad organizuočiau oficialų susitikimą su juo, tai aš abejočiau.“

V.Poderys taip pat yra „Danpower Baltic“ akcininko Alvydo Žabolio studijų laikų draugas. Politikas teigė ir dabar susitinkantis su verslininku A.Žaboliu, bet dėl jautrumo nekalbantis apie strateginius valstybės projektus.

VIDEO: „Valstiečių“ abejonės dėl šimtamilijonių valstybės projektų: remiasi ne institucijų, o verslininkų žodžiais

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis