Tokį sprendimą trečiadienį priėmė Istorinės atminties komisija.
„Vilniaus Salomėjos Nėries gimnazija (...) ateina su prašymu keisti pavadinimą į Vilniaus Vyčio gimnaziją“, – komisijos posėdyje pristatydama prašymą sakė gimnazijos direktorė Jolita Marcinkevičienė.
Nusprendė bendruomenė
Anot jos, už šį pavadinimą nubalsavo gimnazijos mokytojai.
„Man kaip vadovui tai labai svarbu, nes aš turiu komandą, (...) su kuria galėsiu kurti Vilniaus Vyčio gimnaziją“, – sakė J.Marcinkevičienė.
„Naujas pavadinimas nėra paprasta, kalbėjausi su mokiniais, kad visi kartu turėsime dirbti šitam pavadinimui ir kurti jį kartu, nes prasideda naujas istorinis lapas mokyklai“, – teigė ji.
Pasak mokyklos vadovės, su naujuoju pavadinimu supažindinti moksleiviai ir jų tėvai, sulaukta vienos šeimos atsiliepimo, kad ji nepritaria Vyčio pavadinimui.
„Gyvoji bendruomenė, kuri yra mokykloje, sutinka su Vyčio pavadinimu“, – kalbėjo J.Marcinkevičienė.
Jos teigimu, pasirinktas pavadinimas – Lietuvos simbolio įamžinimas, tai svarbu ir sostinei, nes Vytis yra ir Vilniaus simbolis.
„Tai siejasi su mokyklos istorija, nes būtent Jonas Basanavičius pasiūlė šitą simbolį atkuriant Lietuvos valstybę. Įamžindami šitą simbolį, mes imamės labai drąsios misijos, bet manau, kad šita mokykla verta jos“, – kalbėjo mokyklos direktorė.
„(Vytis – BNS) sujungia praeitį ir dabartį, ateityje tai bus pavadinimas, kuris vertas tiek Lietuvos, tiek Vilniuje būtų gražus, simbolinis įamžinimas“, – pridūrė ji.
Gimnazijos tarybos pirmininkės, mokinių tėvų atstovės Gražvydos Petrikaitės teigimu, pavadinimus galėjo siūlyti kiekvienas bendruomenės narys, gimnazijos alumnai. Kai buvo suformuoti pavadinimų pasiūlymai, vykdyta apklausa, joe dalyvavo dabartiniai mokyklos bendruomenės nariai.
„Mes ieškojome saugaus pavadinimo, kuris būtų saugi atrama, nebūtų jokių interpretacijų. (...) Vytis yra tvirtas simbolis, – sakė ji.
„Tai yra tvirtas mokyklos pasirinkimas“
Komisijos pirmininkė Kamilė Šeraitė-Gogelienė teigė, kad tikriausiai ir dėl Vyčio pavadinimo pasirinkimo kils įvairių nuomonių viešojoje erdvėje.
„Tikrai sulauksime (nuomonių – BNS), neabejoju, bet nereikia jų bijoti, esame demokratinė valstybė ir visi turi teisę išsakyti savo nuomonę. Tai yra tvirtas mokyklos pasirinkimas, šį kartą sutartas su visais, girdime, kad ir su mokytojais, ir su mokiniais, ir su jų tėveliais, tai yra sveikintina“, – kalbėjo K.Šeraitė-Gogelienė.
Vasario pabaigoje Vilniaus miesto savivaldybės taryba po pateikimo pritarė Salomėjos Nėries pavadinimo keitimo iniciatyvai, o ne konkrečiam pavadinimui.
S.Nėries gimnazijos bendruomenės tuomet siūlytas Šv. Kotrynos pavadinimas prioritetinių pavadinimų sąraše buvo antras, mokykla pirmenybę teikė Vilniaus medijų gimnazijos pavadinimui, tačiau Istorinės atminties komisijai toks siūlymas pasirodė trumpalaikis.
Nors Šv. Kotrynos pavadinimą pasiūlė pati gimnazijos bendruomenė, prieš pat tarybos posėdį mokykla atsiuntė laišką, kad gimnazijos mokytojai nepritaria šiam pavadinimui, tad sostinės politikai nepriėmė sprendimo dėl konkretaus pavadinimo.
Rinksis iš dviejų
K.Šeraitė-Gogelienė komisijos posėdyje teigė, kad tarybos sprendimu numatytas alternatyvus balsavimas, kurį reikia įgyvendinti, dėl to kartu su Vyčio pavadinimu turėtų būti teikiamas ir kitas pavadinimas, tarp variantų paminėtas ir mokyklos jau nebenorimas Šv. Kotrynos pavadinimas.
G.Petrikaitė pažymėjo, kad prašymas atmesti Šv. Kotrynos pavadinimą buvo iš gimnazijos mokytojų, dėl to svarbu būtų į jį atsižvelgti.
J.Marcinkevičienė taip pat kvietė tarybos posėdyje svarstyti vieną pavadinimą, kaip tai buvo padaryta Sofijos Kovalevskajos gimnazijos atveju, kai mokyklos bendruomenė pasiūlė tik Sostinės pavadinimą, kurį politikai galiausiai patvirtino.
Vilniaus vicemeras Arūnas Šileris teigė, kad pasiūlius tarybai tik vieną pavadinimą, jis gali būti nepriimtas.
„Žinant, kaip kartais vyksta politika, gali už tą vieną variantą nenubalsuota. Mes tada stumiame visus tarybos narius ir miestą į keistą situaciją, kai teikiamas sprendimas, kuris nebūtinai bus priimtas“, – sakė jis.
Kai kurios alumnų organizacijos, tarp jų Vytauto Didžiojo gimnazijos ir Lietuvos edukologijos universiteto alumnų draugija, ragino gimnazijai suteikti istorinį Kunigaikštienės Birutės vardą, kuriuo ji buvo pavadinta prieš sovietų okupaciją, tačiau galiausiai nuspręsta tarybai jo neteikti, nes šiam pavadinimui nepritarė dabartinė mokyklos bendruomenė.
Desovietizacijos komisija, vertinanti nuo sovietmečio likusius viešuosius užrašus ir simbolius, vasario pabaigoje nusprendė, kad rašytojos S.Nėries vardo gatvės Lietuvoje propaguoja totalitarinį režimą, todėl turi būti pervadintos.
S.Nėris drauge su kitais rašytojais kūrė sovietų valdžią šlovinančią poeziją ir prozą, 1940 metais kaip Liaudies Seimo delegatė vyko į Maskvą su prašymu priimti Lietuvą į Sovietų Sąjungą.
Tuo metu dalis literatūrologų ir kitų mokslininkų pabrėžia S.Nėries kūrybos reikšmę lietuvių literatūrai bei kolektyvinei atminčiai, jos vėlesnę atgailą dėl bendradarbiavimo su sovietų valdžia.
