Daugelis Europos tautų rudens pradžia vadina lygiadienį, nes taip patogiau, be to, pagal astronominius ženklus spręsti lengva, jie niekada nesikeičia ir nemeluoja. Mums dažną rudenį lygiadienis būna jau kitoks – gerokai pakeitęs spalvas, netgi paskleidęs vieną kitą šalną. Taigi, jis mūsų rudens pradžia būti negalėtų. Geriau gyvenkime taip, kaip dera mūsų gamtoje.
O ji, net ir esant žaliems laukams bei miškams, rudens ritmu gyvena labai akivaizdžiai. Vienas tokių ženklų – paukščių judėjimas. Ne visada jų klajones galima vadinti migracija, nes kas žino, kokių planų turi sodo medžiuose straksinčios pečialindos, ant stogo suokianti dūminė raudonuodegė ar pievoje lesalo ieškantys varnėnai.
Gali būti, kad jie užtruks ilgiau ir tikron kelionėn pakils daug vėliau. Šių metų rudeninė paukščių migracija vėluoja, tą akivaizdžiai liudija pati tiksliausia žieduotojų informacija: Ventės rage kasdien sugaunama tai šimtas, tai šiek tiek daugiau sparnuočių, nors kai kuriais metais rugsėjo vidury jau būdavo kur kas gausesni jų pulkai.
Įdomi šio rudens naujiena – gausesnis nei įprasta mėlynųjų zylių skridimas. Dar anksti teigti, kad jų bus daug, gal net prasiverš migracinė invazija ir per dieną bus paženklinami tūkstančiai šios rūšies paukščių. Taip kai kada būna, tokiais gausos protrūkiais garsėja didžiosios, juodosios ar ilgauodegės zylės, kai kada – kėkštai, riešutinės ar svirbeliai. Dabar laukiame pasirodančių iš šiaurės skrendančių želmeninių ar baltakaklių žąsų.
O labiausiai mus šiomis dienomis domina grybai. Lietuvoje grybavimas gal tik truputį nusileidžia krepšiniui. Dabar, šiomis dienomis, grybų temos jį, ko gero, net lenkia. Kaip tu, žmogau, atlaikysi tokią pagundą, kaip jai atsispirsi, jei visi rastus baravykus skaičiuoja šimtais!
Kiti grybai taip pat renkami, bet pasakoti apie juos nėra taip smagu. Taigi, baravykavimo laikas yra pats geriausias, o mes turime žinoti savo vietas, prisirinkti, prisiruošti baravykų visai žiemai ir girioms vėl dovanoti ramybę. Jos reikia labiausiai, nes briedžių ir tauriųjų elnių ruja yra pačiame įkarštyje. Kodėl mes turėtume brautis į svetimas vestuves...
Jūs, ko gero, su tuo nesutiksite, kalbėsite apie savo teises. Tačiau jas turi ir gyvūnai. Lyg ir nereikėtų priminti, kad daug kur Europoje per tauriųjų elnių rują patekti į miškus uždrausta arba leidžiama vaikščioti takeliais. Automobiliai paliekami girios pakrašty ir pasiūloma galimybė visiems vaikščioti ir kvėpuoti girios aromatais pagardintu oru.
Kai rytas išaušta giedras, žiūrėk – į liepos viršūnę nusileidžia pulkelis varnėnų. Juodi su baltais taškais paukščiai atrodo labai rudeniški. Tačiau staiga pragysta vienas, jam pritaria kitas. Taip ir čiauška visa liepos viršūnė – sakytum, kad dar ne ruduo...
