Trečiadienį laikinoji Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkė Sigita Rudėnaitė savo „Facebook“ paskyroje pasidalino advokato Gintauto Bartkaus straipsniu apie politinės korupcijos bylą, dabartinę (bet tikriausiai ne galutinę) jos baigtį.
Sulaukusi dėl šio gesto pastabų, savo kritikams S.Rudėnaitė trumpai atsakė ir socialiniame tinkle, o 15min pareiškė nesigailinti aktyvios savo pozicijos ir pamėgino paaiškinti tikslus, kurių siekia. Teisininkė pabrėžia ginanti ne išteisinimą, o jaunus teisėjus, išdrįsusius paskelbti nuosprendį pagal savo vidinį įsitikinimą.
Advokatas G.Bartkus savo komentare „Trumpi atsakymai į sudėtingus klausimus“ rašė, jog nori atsakyti į klausimus, kuriuos visuomenei iškėlė politinės korupcijos bylos baigtis, ir teigė, kad tekstas yra skirtas padėti žmonėms suprasti tokį teismo sprendimą.
15min LAT pirmininkė S.Rudėnaitė patvirtino advokato tekstą vertinanti gerai bei įžvelgusi šioje istorijoje „skaitymo paradoksą“.
„Advokatas G.Bartkus yra ir mokslo žmogus. Jo tikslas yra paaiškinti paprastesne kalba visuomenei, kokia yra teismo pareiga – spręsti bylas nepriklausomai ir nešališkai. Kuo skiriasi teismo sprendimų priėmimo procesas nuo, tarkime, visuomenės apsisprendimo, kad kažkas yra kaltas.
Ir kad teismas turėtų būti įgalintas nepriklausomai, nešališkai nagrinėti šitą bylą ir toliau“, – kalbėjo S.Rudėnaitė.
Teisėjų tarybos vadovė minėjo, kad šio aiškinimo visuomenei paprastais žodžiais dažnai trūksta, o teisėjams priekaištaujama, kad žmonėms nesugebama paaiškinti, kokia iš tikrųjų yra esmė. S.Rudėnaitės žodžiais, šį kartą paskelbus nuosprendį to vėl tikriausiai pritrūko, tad spragą užpildyti teko ir teisės specialistams.
„G.Bartkaus rašinyje yra labai daug tokių tiesų, kurios, man atrodo, yra visiškai teisingos ir žmonėms aiškintinos. O tai, kad kažkam pasirodė, kad čia yra pozicija, kad „geras“ nuosprendis ir kad jis yra „ginamas“, tai aš, pavyzdžiui, nei tą straipsnį taip skaičiau, nei manau, kad G.Bartkus tai norėjo pasakyti. Ir aš toli gražu nežinau, ar nuosprendis yra teisingas, nes nei aš nagrinėjau tą bylą, nei aš ją galiu taip vertinti.
Tai svarbu ne tik teisėjams, tai visiems svarbu – kad teismas galėtų priiminėti sprendimus nesižvalgydamas į visuomenės nuomonę.
Lygiai taip pat, manau, neturėtų to daryti ir politikai. Kas buvo labai svarbu ir pažymėtina, pas mus juk valstybėje yra tokia sistema, kad iš esmės teisėjo karjerą – ar būsi tu paaukštintas, ar nebūsi – lemia tik politinė valdžia“, – priminė S.Rudėnaitė.
Teisėjai neturi pasirinkimo
Laikinoji LAT ir Teisėjų tarybos vadovė pasiūlė įsivaizduoti jau politikų sukritikuotus teisėjus ir paaiškino, kad juos kankina sunki dilema – ar nagrinėti bylą taip, kaip privalo teisėjai, ar elgtis „kompromisiškai“ ir galvoti apie tai, kas toliau laukia jų karjeros.
„Jie neturi pasirinkimo, nes jų pareiga yra savo nuosprendį priimti. Bet teisėjai yra žmonės. Tai štai tie trys apygardos teisėjai, aš net neabejoju, jie tikrai puikiai suvokia, koks nuosprendis būtų priimtas, tarkime, palankiai. Ir, manau, labai neblogai įsivaizdavo, kaip bus priimtas toks nuosprendis, kurį jie paskelbė.
Ir kyla labai didelės abejonės, pagal sistemą mūsų valstybės, ar šie žmonės dabar turi kažkokių vilčių padaryti karjerą. Nors jie jauni ir, kiek žinau, labai geri teisėjai.
Kyla labai didelės abejonės, ar šie žmonės dabar turi kažkokių vilčių padaryti karjerą. Nors jie jauni ir, kiek žinau, labai geri teisėjai.
Tad jei jie tą padarė – paskelbė nuosprendį tokį, kokį paskelbė, jie, manau, buvo labai įsitikinę, kad jie teisūs. Nežinau, galbūt paaiškės, kad jie priėmė neteisingą nuosprendį. Bet tai pamatysime tik tada, kai nagrinės kitas teismas. Bet tai svarbu ne tik teisėjams, tai visiems svarbu – kad teismas galėtų priiminėti sprendimus nesižvalgydamas į visuomenės nuomonę.”
Su antrankiais, vadinasi, „blogiečiai”
Laikinoji LAT pirmininkė užsiminė ir apie „blogą tradiciją”, kuomet, vos įtariamiesiems uždėjus antrankius, visuomenei jau atrodo, kad štai čia ir viso tyrimo pabaiga, „blogiečiai” sulaukė atpildo valandos.
„Mes turim labai blogą tradiciją, kurios, matyt, derėtų atsisakyti. Kai pradedamos bylos, tai pradedama labai mėgaujantis: areštuojami įtariamieji, rodomi ir su antrankiais, ir be antrankių.
Ir paprastiems žmonėms susidaro įspūdis, kad čia jau nuosprendis.
-
Nuosprendis korupcijos byloje: politikai ir džiaugiasi, ir stebisi, įtaria teisėsaugos darbo broką
-
„MG grupės“ advokatas: išteisinamasis nuosprendis parodo teismų atsparumą
-
STT atsisako komentuoti išteisinamąjį nuosprendį „MG grupės“ politinės korupcijos byloje
-
Išteisintas E.Masiulis rėžė kaltinimus jo kaltę įrodinėjusiam prokurorui
-
Išteisinimai korupcijos byloje: svarbiausi faktai ir vertinimai
-
S.Muravjovas: Kaip vertinu teismo nuosprendį „MG Baltic“ byloje?
-
Korupcijos bylos fiasko: teisingumo laidotuvės ar raganų medžioklė?
Ko dar reikia, jeigu žmogų iš tikrųjų pareigūnai jau veda su antrankiais, sako, kad jis paėmė kyšį? Ko čia norėtųsi minimaliai, ir iš kitų teisėsaugos institucijų, kad būtų aiškinama, jog ne, šie žmonės dar nėra nuteisti ir tai yra tik tyrimo pradžia. Ir ar jie bus pripažinti kaltais, paaiškės tik priėjus visas išvadas.
Manau, kad būtent apie žmonių švietimą ir objektyvų tiesos pateikimą reikia kalbėti. Bet ar tai geras kelias, ar negeras, tai yra tik apeliacinio teismo nuosprendžiai“, – kalbėjo S.Rudėnaitė.
Giria teisėjus už drąsą
Nors S.Rudėnaitė už pasidalinimą advokato straipsniu sulaukė kritikos, savo nuomonės ji nekeičia ir sako, kad G.Bartkaus išdėstytos mintys yra geros ir iš jo straipsnio galima pasisemti gerų idėjų.
„Aš esu ir Teisėjų Ttarybos pirmininkė. Visgi yra pareiga rūpintis teismų nepriklausomumu. Bent šiuo atveju, kiek leidžia mano suvokimas, pabandyti kažkiek padrąsinti teisėjų korpusą. Pasakau, kad neturime visi nusivilti. Ir teisėjams, kurie tą nuosprendį priėmė, iš pagarbos, kad jie drįso padaryti. Jie tikrai suvokė, kokie yra padariniai. Bent jau du iš jų yra pakankamai jauni žmonės, tai įsivaizduokite, reikia dabar priimti tokį nuosprendį, išeiti į viešumą ir pastatyti save į tokią vietą“, – kalbėjo S.Rudėnaitė.
Kai pradedamos bylos, areštuojami įtariamieji ir rodomi su antrankiais. Paprastiems žmonėms susidaro įspūdis, kad čia jau nuosprendis.
Pirmininkė svarstė, kad žmonės turi teisę kalbėti, kritiškai vertinti tam tikrus dalykus, juolab po to, kai iš viešoje erdvėje skelbtos informacijos prieš tai jie buvo susidarę kategorišką savo nuomonę.
„Taip pat ir teisėjai puikiai supranta, kad korupcija nėra geras dalykas, o nenuteisti žmogaus už tai – taip pat nėra teisinga. Tai aš bandžiau padaryti šiek tiek savo bendruomenei, kad suteikčiau palaikymą. Dažniausiai taip būna, kad mes sėdime kaltųjų vaidmenyje, galvas nuleidę ir prisiimame visas kaltes“, – sakė 15min pašnekovė.
Gina teismų nepriklausomumą
Jos žodžiais tariant, nei advokatas G.Bartkus, nei ji asmeniškai nuosprendžio teisėtumo ar bylos aplinkybių nevertino: „Aš tokių minčių neturėjau, tai nebuvo gynimas nuosprendžio, kad jis yra teisėtas, teisingas, gerai išteisino. Maksimaliai, ko siekiu, tai yra tos bylos teisėjų apgynimo. Ir aš manau, kad mano motyvas yra logiškas, šioje situacijoje pagrįstas. Ir žmonės neturėtų būti pasmerkiami. Ką darysi, darbas toks.“
Atsakydama į kritiką feisbuke, S.Rudėnaitė atkreipė dėmesį į konstitucinę doktriną, šią mintį teisininkė išplėtojo ir interviu 15min: „Teismas nepriklausomai turi priimti sprendimą, jam neturi būti poveikio. Labai svarbu, kad teismas turi klausyti tik įstatymo, nepasiduoti išorės spaudimui. Yra net toks straipsnis, kad teismas turi vertinti įrodymus pagal vidinį įsitikinimą, pagal bylos medžiagą, pagal išsamų, nešališką, visų bylos aplinkybių tyrimą.“
S.Rudėnaitė situacijos komentarą užbaigė taip: „Beje, dabar yra dar vienas toks naujas leitmotyvas, kad pagal tarptautinių institucijų naujausius vertinimus, korupcija yra ne tik kyšio ėmimas pinigais. Korupcija yra bet kokia neteisėta veikla, tarkim, teismui. Tai Lietuvoje, pagal korupcijos žemėlapį, šiemet skelbtą STT, labai daug respondentų mano, kad viena iš apraiškų, jog neteisėtą įtaką teismams daro politikai. Tai irgi, manau, yra svarbus ir aiškintinas dalykas. Ir teismas privalo tam atsispirti.“
