Aukščiausiojo Teismo atstovai grįžimą į pareigas grindžia tuo, kad Seimo nutarimo, kuriuo ji buvo atleista, galiojimas buvo sustabdytas, kai Konstitucinis Teismas nusprendė nagrinėti jo konstitucingumą.
„Teisėja S.Rudėnaitė toliau eina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės pareigas nuo gegužės 13 dienos, kuomet Konstitucinis Teismas sustabdė Seimo nutarimą dėl jos atleidimo iš pareigų“, – BNS penktadienį sakė Aukščiausiojo Teismo atstovė Dovilė Skiauterienė.
„Šio nutarimo galiojimo sustabdymas reiškia jo sukeltų teisinių padarinių negaliojimą – iki nutarimo priėmimo buvusios teisinės padėties atstatymą“, – pridūrė ji.
Vienas iš Konstitucijos kūrėjų, Mykolo Romerio universiteto (MRU) profesorius Vytautas Sinkevičius BNS teigė manantis, kad Aukščiausiasis Teismas padarė „esminę konstitucinę klaidą“.
„Tai, kad Konstitucinis Teismas priėmė nagrinėti Seimo prašymą, sustabdo teisės akto galiojimą, bet neatstato teisinių pasekmių, kurios kilo iš to teisės akto“, – BNS sakė jis.
„Situacija yra įšaldoma, situacija lieka tokia, kokia tam momentui yra, o ji tokia, kad ji atleista. Tol, kol teismas neišsprendė kitaip, laikoma, kad viskas, kas įvyko pagal tą teisės aktą iki įšaldymo, yra teisėta“, – teigė V.Sinkevičius.
Kaip analogiją jis priminė bylą dėl pilietybės suteikimo Jurijui Borisovui.
„Lietuvos Aukščiausiasis Teismsa, matyt, užmiršo vieną Konstitucinio Teismo bylą. Ji buvo susijusi su Jurijumi Borisovu. Prezidentas (Rolandas Paksas) išleido dekretą ir suteikė pilietybę J. Borisovui, Seimas kreipėsi dėl to, ar dekretas neprieštarauja Konstitucijai. Konstitucinis Teismas sustabdė dekreto galiojimą, tai, remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo logika, nuo tos akimirkos, kai sustabdė galiojimą, tai Borisovas buvo nebe pilietis? Ne, jis buvo pilietis, kol Konstitucinis Teismas priėmė nutarimą byloje“, – pridūrė jis.
Konstitucinis Teismas trečiadienį nusprendė nagrinėti, ar Konstitucijai neprieštaravo prezidento Gitano Nausėdos dekretas ir Seimo priimtas nutarimas.
Prezidentas dekretu teikė Seimui atleisti S.Rudėnaitę iš Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės pareigų ir skirti ją Aukščiausiojo Teismo pirmininke.
Seimas surengė du balsavimus, kurių metu pritarė atleidimui iš skyriaus pirmininkės pareigų, bet nepritarė skyrimui teismo pirmininke.
Priėmęs Seimo prašymą ištirti prezidento dekreto ir Seimo nutarimo konstitucingumą, Konstitucinis Teismas paskelbė, kad šių teisės aktų galiojimas stabdomas, tačiau tiesiogiai nepasisakė, ar iki bylos išnagrinėjimo S.Rudėnaitė gali ar negali grįžti į pareigas.
