Jos teigimu, S.Rudėnaitė pasiūlė tarybai artimiausiame posėdyje svarstyti klausimą dėl Kauno apylinkės teismo pirmininko viešai išsakytų vertinimų apie Seimo laikinosios tyrimo komisijos veiklą.
Pirmininkės teikime nurodoma, kad A.Purvainio vieši pasisakymai gali pažeisti pagarbos ir lojalumo valstybei, nepriklausomumo ir nešališkumo principus, peržengti saviraiškos ribas.
Teisėjų tarybos pirmininkės nuomone, po kovo 31 dieną paskelbtos publikacijos ir vėliau kilusių diskusijų apie teismų sistemos įsitraukimą į politinius procesus, teisėjo A.Purvainio pasisakymai visuomenei suponuoja nuomonę, jog tai teismų (teisėjų) pateiktas teisinis vertinimas.
Pasak S.Rudėnaitės, viešus A.Purvainio pasisakymus apie Seime vykstančius politinius procesus, būtina įvertinti teisėjų etikos principų laikymosi kontekste. Jos teigimu, vadovaudamasis pagarbos ir lojalumo valstybei principais teisėjas, be kita ko, privalo elgtis politiškai neutraliai ir korektiškai, viešai nereikšti savo politinių įsitikinimų, neužsiimti agitacija.
„Viešais pasisakymais, kuriais nesilaikyta politinio neutralumo ir korektiškumo, gali būti pažeistas ir teismų nepriklausomumas, kuris yra būtina teisinės valstybės sąlyga ir pagrindinė teisingo teismo proceso garantija“, – nurodoma pranešime.
Teisėjų tarybos pirmininkės teigimu, kaip ir kiekvienas pilietis, teisėjas turi teisę į žodžio, tikėjimo, susivienijimų ir susirinkimų laisves, tačiau naudodamasis šiomis teisėmis jis visada turi elgtis taip, kad „išsaugotų savo pareigų orumą, teismų nešališkumą ir nepriklausomumą“.
„Nagrinėjamoje situacijoje teisės į teisėjo saviraiškos laisvę ribos galėjo būti peržengtos“, – tvirtina S.Rudėnaitė.
Tokią Teisėjų tarybos pirmininkės reakciją sukėlė A.Purvainio komentaras apie Seimo laikinosios tyrimo komisijos Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo informacijai tirti išvadas, duotas naujienų agentūrai Elta.
Kauno miesto apylinkės teismo vadovas tuomet pabrėžė, kad sudarydamas laikinąją tyrimo komisiją parlamentas turi aiškiai apibrėžti tyrimo dalyką, kitaip kyla rizika, jog tyrimas įsiterps „į kitų valdžių veikimo lauką arba kitų valstybės institucijų veikimo lauką, kaip antai VSD, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Generalinės prokuratūros“.
A.Purvainio teigimu, Seimo komisija negali konstatuoti priesaikos sulaužymo, Konstitucijos pažeidimo, „jau nekalbant apie tai, kad galėtų priimti sprendimus, kaip, pavyzdžiui, teismo ar Konstitucinio Teismo, pateikti teisinį vertinimą, nes tai ne parlamento funkcija“.
Kovo pabaigoje darbą baigusi Seimo komisija išvadose konstatavo, jog VSD vadovas Darius Jauniškis per 2019 metų prezidento rinkimų kampaniją talkino tuomet dar kandidatui rinkimuose G.Nausėdai rinkdamas žvalgybinę informaciją apie jo komandą ir rėmėjus, o šių asmenų sąrašą žvalgyba gavo iš paties G.Nausėdos arba jis buvo perduotas jo pavedimu.
Komisija konstatavo, kad G.Nausėda gali būti pažeidžiamas dėl jo aplinkos žmonių ryšių su riziką keliančiais asmenimis, bendradarbiavusiais su Rusijos ar Baltarusijos žvalgybos tarnybomis, baltarusiškų trąšų verslu.
Taip pat pareikšta, kad prezidento atsisakymas liudyti komisijai yra nesuderinamas su jo duota priesaika.
