„Lietuvos teismuose trūksta apie 10 procentų teisėjų, taip pat trūksta apie 150 teisėjų padėjėjų, iš jų 94 padėjėjų trūksta Vilniuje“, – BNS sakė S.Rudėnaitė.
Šiuo metu trūksta apie 70-ties teisėjų, Lietuvoje jų iš viso dirba per 700.
Pirmininkė sakė, kad Teisėjų taryba didelį dėmesį skirs teismų finansavimo modelio, grįsto objektyviais kriterijais, tolesniam kūrimui.
„Vyriausybės programoje yra šis punktas, mes jį įsirašėme į savo planus. Teisėjų atlyginimų įstatymas yra deganti tema ir mes žadame nepalikti šito klausimo, stengsimės šioje srityje nuveikti ką nors apčiuopiamo“, – teigė S.Rudėnaitė.
Pasak jos, teismams algomis sunku konkuruoti ir su valstybiniu, ir privačiu sektoriumi.
„Vilniaus apylinkės teismas padėjėjui gali pasiūlyti beveik 1 tūkstantį eurų, į tokią pat pareigybę Seimo teisės departamente galima pretenduoti su 1 tūkstančiu 500 startiniu atlyginimu“, – sakė ji.
S.Rudėnaitės teigimu, neseniai teismuose buvo atliktas psichologinės gerovės tyrimas, tikimasi artimiausiu metu gauti jo rezultatus: norima išsiaiškinti, ar tik maža alga demotyvuoja darbuotojus, ar ir darbinė atmosfera, psichologinis klimatas.
Darbo grupė taip pat aiškinasi, kaip geografiškai patogiau išdėstyti teismus, kad būtų optimizuoti ir tuo pačiu būtų lengvai pasiekiami ir prieinami visuomenei. Siekiama teismus išdėstyti taip, kad jie nebūtų pernelyg nutolę nuo gyventojų.
Pastaraisiais metais teismai iš valdžios atstovų yra sulaukę nemažai kritikos dėl neįgyvendintų „sisteminių pokyčių“: neoptimizuotos teismų veiklos, neatsisakytų nebūdingų funkcijų, nenustatyti objektyvūs teisėjų darbo krūvio rodiklių, neišlygintų krūvių tarp tos pačios grandies teismų.
