Naujuosius metus Lietuva pradėjo užsienio politikos akibrokštu – Rytų Jeruzalėje lankęsis premjeras S.Skvernelis sulaužė nusistovėjusią tradiciją ir su Palestinos atstovais nesusitiko, dėl to pastarieji įteikė notą. Tiesa, tokį prezidento posto siekiančio politiko veiksmą daugelis „nurašė“ neišmanymui ir daugiau dėmesio skyrė S.Skvernelio anglų kalbos (ne)mokėjimui aptarti. Vis dėlto, praėjusią savaitę paaiškėjo, kad tai nebuvo atsitiktinumas – kandidatas S.Skvernelis paskelbė, kad tapęs prezidentu svarstytų galimybę perkelti ambasadą Izraelyje į Jeruzalę.
„Nematyčiau jokios tragedijos, jei mes grįžtume prie klausimo ir svarstytume mūsų ambasados perkėlimo į Jeruzalę galimybes“, – dėstė jis.
Pabrėždamas, kad kalba kaip kandidatas, o ne premjeras, S.Skvernelis tikino, jog ambasados perkėlimas būtų naujas impulsas santykiams su Izraeliu saugumo ir prekybos srityje, pagerintų santykius su JAV. Kyla klausimas, kuris iš dviejų Skvernelių – kandidatas į prezidentus ar premjeras – metų pradžioje lankėsi Jeruzalėje?
Donaldo Trumpo vadovaujamos Jungtinės Valstijos pripažino Jeruzalę Izraelio sostine ir praėjusių metų pavasarį iš Tel Avivo perkėlė ambasadą. Šiam žingsniui taip pat ruošiasi Čekijos ir Rumunijos vadovai. Anksčiau ambasadą žadėjusi perkelti Vengrija persigalvojo – užsienio reikalų ir užsienio ekonominių reikalų ministras Peteris Szijjartas paskelbė, kad planų atsisako.
Be JAV, Jeruzalėje įsikūrė ir Gvatemalos atstovai, o vos kelis mėnesius čia veikusi Paragvajaus ambasada buvo grąžinta į Tel Avivą. Toks paragvajiečių akibrokštas sulaukė pasekmių – sostinėje Asunsjone uždaryta Izraelio ambasada.
15min primena, kad Jungtinių Tautų (JT) Generalinė Asamblėja 2017 metų pabaigoje atmetė Jungtinių Valstijų sprendimą pripažinti Jeruzalę Izraelio sostine. Rezoliuciją palaikė 128 Jungtinių Tautų narės (tarp jų ir Lietuva), 35 – susilaikė, o 9 – balsavo prieš.
Kas svarbiau: JAV ar Europos Sąjunga?
„Globaliame lygmenyje pasaulio likimą sprendžia didžiųjų valstybių vadovai. Nors visada buvo akivaizdu, kad JAV remia žydų valstybę, iki šiol valdę prezidentai, nesvarbu, ar buvo konservatyvūs respublikonai, ar liberalūs demokratai, laikėsi nuostatos nerodyti išimtinio prielankumo Izraeliui. Iki šiol nė vienas nedrįso atvirai remti Izraelio“, – teigė 15min kalbintas prof. E.Račius.
Jo teigimu, D.Trumpas nusigręžė nuo tradicijos ir parodė tikrąjį veidą – ryžosi atvirai palaikyti Izraelio ir perrinkimo siekiančio dabartinio ministro pirmininko Benjamino Netanyahu interesus. Šia prasme, – paaiškino jis, – JAV diktuoja tarptautinės politikos toną, o Lietuva ilgą laiką jai buvo ištikima. Prof. E.Račius priminė, kad didžiosios Europos Sąjungos šalys priešinosi JAV invazijai į Iraką, kai tuo metu Lietuva palaikė G.W.Busho poziciją.
Tai tam tikra prasme tapo tradicija – Lietuva save laiko, visų pirma, JAV partnere, net jeigu tai reiškia, kad iškrentame iš bendro Europos Sąjungos politinio konteksto.
„Tai tam tikra prasme tapo tradicija – Lietuva save laiko, visų pirma, JAV partnere, net jeigu tai reiškia, kad iškrentame iš bendro Europos Sąjungos politinio konteksto. Jau nuo B.Netanyahu vizito Lietuvoje aišku, jog vyriausybės vadovas mano, kad draugiškesni santykiai su Izraeliu gali pamaloninti JAV, ir tikisi, kad tai atsipirks. Kitaip tariant, tai – ne atsitiktinumas, o veikiau bandymas žaisti įsivaizduojant, kad nėra ką pralošti“, – kalbėjo Artimųjų Rytų ekspertas.
Paklaustas, kokių pasekmių sulauktų Lietuva, perkėlusi ambasadą į Jeruzalę, E.Račius svarstė, kad kokios nors sankcijos iš susilpnėjusios Europos Sąjungos mažai tikėtinos: „Matome, kad Europos Sąjungos lyderiai negali sutramdyti Lenkijoje ar Vengrijoje vykstančių tektoninių pokyčių, taigi tikimasi, kad Lietuvos sprendimas nesilaikyti bendros politinės krypties neatneš žalos.“
Profesoriaus žodžiais tariant, svarbiausia, kokius ekonominius ir politinius dividendus galima uždirbti, taigi šia prasme vyriausybės vadovo elgesys simptomatiškas, ir apsilankymas Jeruzalėje, bet nesusitikimas su palestiniečiais – ne atsitiktinis veiksmas, o didesnio plano dalis.
„Jeigu S.Skvernelis nebus išrinktas prezidentu, tai ir liks retoriniu akibrokštu. Jo sėkmės atveju matysime labai įdomų užsienio politikos posūkį, kuriam dirva dabar ir yra purenama. Gerai yra tai, kad kandidatas atvirai pasako, kokios politinės linijos ketina laikytis. Tai – antieuropietiška, proamerikietiška, proizraelietiška ir kartu antiarabiška kryptis. Lietuvai tai neturėtų labai daug kainuoti, nes su arabų šalimis politiniai santykiai nepalaikomi. Tikimasi, kad galimus praradimus atpirks JAV ir Izraelio investicijos Lietuvoje“, – 15min teigė pašnekovas.
Lietuvos įvaizdis jau buvo sugadintas
Ar prezidentinės S.Skvernelio užsienio politikos užmačios nepakenks Lietuvos įvaizdžiui? Anot prof. E.Račiaus, įvaizdį Lietuva jau seniai susigadino, dar nuo G.W.Busho administracijos laikų, kai strimgalviais palaikė okupacija pasibaigusią invaziją į Iraką. Kitas oficialiai įrodytas faktas – Lietuvoje veikęs JAV Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) kalėjimas, kuriame buvo kankinami suimtieji.
„Dar labiau susigadinti įvaizdį, sakyčiau, neįmanoma. Lietuva žinoma kaip proamerikietiška šalis. Tuo metu proeuropietiška ji tik tiek, kiek tai liečia tiesioginę ekonominę naudą. Tai dar vienas įrodymas, kad šalis nėra vakarietiška europine prasme, blaškosi tarp skirtingų polių, bet išlieka Vakarų Europos politinio ir kultūrinio mentaliteto užribyje“, – nuomonę išdėstė prof. E.Račius.
S.Skvernelio nuomonė keitėsi kardinaliai
2017 metais, D.Trumpui paskelbus, kad Jeruzalę pripažįsta Izraelio sostine, premjeras S.Skvernelis Žinių radijuje kalbėjo: „Manau, kad šis sprendimas gali sukelti naujas įtampas tame regione, ir bet kokie veiksmai, kurie eskaluotų ir taip įtemptą situaciją, nėra gerai. Nemanau, kad šitas sprendimas prisidės prie taikos tame regione užtikrinimo.“
Kas lėmė, kad premjero nuomonė per kelis metus kardinaliai pasikeitė? Anot prof. E.Račiaus, prieš dvejus metus S.Skvernelis buvo ką tik tapęs ministru pirmininku ir neturėjo jokių įgūdžių užsienio politikos klausimais.
Sakyčiau, kad tapdamas ministru pirmininku apie pasaulio politiką S.Skvernelis nežinojo daugiau, negu rodo „Panorama“ arba rusiška „Vesti“. Natūralu, kad kalbų nemokėjimas apriboja galimybes.
„Sakyčiau, kad tapdamas ministru pirmininku apie pasaulio politiką S.Skvernelis nežinojo daugiau, negu rodo „Panorama“ arba rusiška „Vesti“. Natūralu, kad kalbų nemokėjimas apriboja galimybes. Pabuvęs premjeru, turėdamas patarėjų komandą, tikriausiai tapo labiau informuotas, tai nieko keisto, kad pozicija kardinaliai pasikeitė. Užsienio politika Lietuvoje suprantama siaurai ir iš esmės koncentruojasi dviem kryptimis – Rusijos problematika ir Europos Sąjunga, todėl pasisakymai Artimųjų Rytų klausimais kažin ar paveiks rinkėjus“, – paaiškino jis.
Ar B.Netanyahu reikalinga Lietuvos parama?
15min kalbintas Artimųjų Rytų ekspertas abejojo, kad Izraelis gali tapti Lietuvos strateginiu partneriu.
„S.Skvernelis norėtų, kad taip būtų, bet ar B.Netanyahu mato Lietuvą kaip strateginį partnerį? Atsakymas aiškus – ne. Lietuvą jis regi kaip įrankį, kuriuo galima įkalti pleištą Europos Sąjungoje, kad ši nebūtų tokia nešališka ir remtų Izraelį konflikto su arabais rėmuose.
Atrodo, kad jis tai sėkmingai įteigė S.Skverneliui, čia vėlgi išlenda negebėjimas operuoti kalbomis, nes sunku susidaryti platesnį vaizdą, neskaitant nei angliškai, nei vokiškai ar dar kitaip. Tikėtis, kad Izraelis savo politikoje paklausytų Lietuvos lemenimo Rusijos klausimu, mažų mažiausiai, būtų naivu. Tai tėra svaiginimasis įsivaizdavimu, kad esame svarbiausių politinių veikėjų partneriai“, – paklaustas, ar geri santykiai su Izraeliu gali pagerinti Lietuvos padėtį Rusijos atžvilgiu, paaiškino jis.
D.Trumpo sprendimas – dovana Rusijai
Šią savaitę pasaulį apskriejo nors ir tikėta, tačiau šokiruojanti žinia – D.Trumpas pripažino Izraelio suverenitetą Golano aukštumose.
15min primena, kad ši teritorija iki 1967 m. Šešių dienų karo priklausė Sirijai. Tarptautinė bendrija iki šiol nepripažino 1981 metais paskelbtos aneksijos. Reaguodama į JAV sprendimą Europos Sąjunga patvirtino, kad pozicijos nekeičia ir Golano aukštumų nelaiko žydų valstybės dalimi. Tuo metu Damaskas kaltina JAV pažeidus Sirijos teritorinį vientisumą ir suverenumą.
15min kalbinto prof. E.Račiaus teigimu, situacija dėl Golano aukštumų skiriasi nuo Palestinos atvejo. Dauguma teritorijoje gyvenančių, nors ir arabakalbiai, tačiau nėra nei krikščionys, nei musulmonai. Pašnekovo teigimu, tai drūzai – specifinė etnokonfesinė grupė. Jis paaiškino, jog pastariesiems buvo leista tarnauti Izraelio kariuomenėje.
„Kitaip tariant, jie arabakalbiai, sėkmingai integruoti į Izraelio visuomenę. Vertinant strategiškai, situacija kitokia – nuo Golano aukštumų puikiai matyti Damaskas, taigi apšaudyti Sirijos sostinę galima net be lėktuvų“, – paaiškino jis.
„Kai kas sako, kad D.Trumpas atvėrė Pandoros skrynią. Nežinau, ar tikrai taip yra, bet JAV prezidentas sukūrė precedentą, leisiantį Rusijai ramiai gyventi su atplėštomis teritorijomis, kad ir kur jos bebūtų – Ukrainoje, Gruzijoje ar kitur.
Lygiai taip pat galime kalbėti apie perspektyvą, kas gali nutikti pačioje Europoje ar kitur pasaulyje. Šis atvejis gali turėti daugybę regioninių, lokalių, nebūtinai globalių pasekmių. Lietuvos atveju galime pasidžiaugti, kad ne D.Trumpas vadovavo šaliai, kai JAV paskelbė nepripažįstanti SSRS okupacijos“, – teigė prof. E.Račius.
