Šią poziciją iki šiol užima S.Skvernelis, tačiau formaliai įtvirtinus frakcijų dėlionės pasikeitimus, opozicijos koaliciją sudariusios LVŽS ir Darbo partija nebesudaro daugiau nei pusės mažumos, kaip reikalauja Seimo statutas.
„Aplinkybės taip susiklostė, yra tokia realybė, prie kurios reikia taikytis ir žiūrėti, kaip pavyks savo santykius formalizuoti“, – BNS antradienį sakė Darbo partijos atstovas, Seimo vicepirmininkas Andrius Mazuronis.
Šiuo metu opozicijos lyderio postas formaliai priklauso „valstiečiams“, o nuo rudens pagal susitarimą jį turėjo perimti Darbo partija.
Opozicijos lyderio pareigas iki šiol einantis S.Skvernelis antradienį su bendražygiais paskelbė paliekantis „valstiečius“ ir kuriantis naują centro-kairės krypties frakciją. „Valstiečius“ paliko 10 Seimo narių ir didžiausia opozicinė LVŽS frakcija tai paskelbus per pirmą sesijos plenarinį posėdį penktadienį sumažės iki 22 narių.
A.Mazuronis pažymi, kad opozicijai svarbu išsirinkti lyderį, nes taip ji gauna vieną papildomą vietą Seimo valdyboje, tačiau kokiu formatu bus siekiama išlaikyti šį postą, visų pirmą spręs „valstiečių“ ir „darbiečių“ vadovai.
„Išsirinkt opozicijos lyderį yra nepaprastai svarbu, nes tai yra dar vienas atstovas Seimo valdyboje. Kadangi pasirašytas susitarimas galioja, partijų pirmininkai turėtų susėsti ir nuspręsit, kuria kryptim judėti, ar bandyti ką nors pritraukti, ar išvis inicijuoti naujas derybas tarp opozicinių frakcijų“, – teigė A.Mazuronis.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos vadovas Ramūnas Karbauskis nuotolinėje spaudos konferencijoje teigė, kad dėl opozicijos koalicijos atnaujins pokalbius su Regionų frakcija. Regionų partijos ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos“Krikščioniškų šeimų sąjungos narių pagrindu sudarytai frakcijai vadovauja Jonas Pinskus. Ši frakcija turi devynis narius.
„Manau, kad pirmas pasirinkimas bus Regionų frakcija, o darbas su nauja frakcija sunkiai įsivaizduojamas“, – antradienį sakė R.Karbauskis.
LVŽS frakcijos atstovė Agnė Širinskienė pažymėjo, kad „valstiečių“ koalicijos sutartis su Darbo frakcija lieka galioti, tik frakcijos nebeturi reikiamų 34 atstovų, kad galėtų deleguoti opozicijos lyderį.
„Sutartis lieka galioti, tik „darbiečiai“ neturint mums 34 balsų negali pasiskirti opozicijos lyderio. Buvo anksčiau kalbos ir su Regionų frakcijos nariais, manau, kad prasidėjus sesijai tos kalbos atsinaujins“, – BNS sakė A.Širinskienė.
Iš viso Seimo mažumai priklauso 67 parlamentarai. Pagal Seimo statutą, opozicijos lyderiu gali būti asmuo, jeigu jį išrenka opozicinė frakcija arba jų koalicija, turinti daugiau kaip pusę Seimo mažumai priklausančių parlamentarų.
LVŽS ir Darbo partijos frakcijos po pasikeitimų turės 32 atstovus, o daugumai opozicijoje reikia bent 34. Socialdemokratai anksčiau atsisakė jungtis prie šios koalicijos, o Regionų frakcijos prisijungimas buvo svarstomas.
S.Skvernelis per spaudos konferenciją antradienį teigė, kad opozicija būtų stipresnė, turėdama „bendrą frontą, bendrą sutarimą“, tačiau siekis formalizuoti bendrą darbą nėra tikslas savaime.
„Tikrai nemanau, kad pagrindinis tikslas yra formalizuoti, mes to galime siekti, bent svarbiausia yra realūs dabai, kaip mes susirenkame, kaip mes vydome parlamentinę kontrolę valdančiųjų, kas yra pagrindinė misija“, – sakė S.Skvernelis.
„Aš tikiuosi, kad visos opozicinės frakcijos nori bendradarbiavimo ir sieksime to. Ar pavyks tai padaryti, kaip matome, per pirmus metus opozicija nebuvo suvienyta, iš keturių opozicinių frakcijų ir mišrios grupės buvo tik dvi pasirašiusios susitarimą. Norisi, kad jis būtų, bet ne vien susitarimų pasirašymas lemia sėkmingą darbą“, – kalbėjo S.Skvernelis.
Praėjusių metų kovą Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos bei Darbo partijos frakcijos pasirašė opozicinių frakcijų koalicijos susitarimą. Opozicijos lyderiu tapo buvęs premjeras S.Skvernelis, sutarta, kad šios pareigos bus rotuojamos.
