Sugrįžtantys emigrantai, į žmogų orientuotas valstybės biudžetas, šalis be korupcijos, ori pensija ir senatvė, geras algas gaunantys gydytojai, padidėjęs gimstamumas – tokius esminius savo programos punktus trečiadienį įvardijo S.Skvernelis.
Apie šiuos dalykus politikas kalba ne pirmus metus. Vis dėlto problemos minėtose srityse tebeegzistuoja.
Opozicijos atstovams kyla klausimų, kodėl S.Skverneliui, daugiau nei dvejus metus vadovaujančiam Vyriausybei, iki šiol nepavyko pasiekti didesnio proveržio siekiant užsibrėžtų tikslų.
Politologai pažymi, kad kartojamais gražiais S.Skvernelio pažadais žmonėms patikėti bus sunkiau nei anksčiau.
Trukdė „daryti progresą“
Trečiadienį pristatydamas rinkimų programą S.Skvernelis tikino atsakantis už kiekvieną savo žodį ir pažadą. „Nes įgyvendinu viską, ką esu pasižadėjęs padaryti“, – tvirtino jis.
S.Skvernelis sakė pristatysiantis veiksmų planą su konkrečiais darbais ir datomis, ką, išrinktas prezidentu, jis darytų per penkerių metų kadenciją.
Paklaustas apie tai, kad dauguma jo „prezidentinių“ darbų buvo girdėti dar prieš kelerius metus vykusios rinkimų kampanijos į Seimą metu, S.Skvernelis aiškino, jog valstybės vadovo galios yra gana didelės ir svarbios įgyvendinti jo įvardytą viziją.
„Būdamas ministru pirmininku, manau, per dvejus su puse metų, pagal kompetenciją, padariau tai, ką žadėjau. Bet buvo galima padaryti gerokai daugiau, jeigu būtų bendradarbiavimas, jeigu būtų bendradarbiavimas, paremtas kūryba, konstruktyviu dialogu, bet ne iečių laužymas, intrigų kūrimas arba tiesiog trukdymas padaryti tą progresą ir pokyčius, kurių reikia“, – teigė jis.
Būdamas ministru pirmininku, manau, per dvejus su puse metų, pagal kompetenciją, padariau tai, ką žadėjau.
Kalba, ką nori girdėti žmonės
Opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūno pavaduotojui Jurgiui Razmai akivaizdu, kad S.Skvernelis pažadus dalija nelabai galvodamas apie sąžiningą jų įgyvendinimą.
Be to, jis įžvelgia, kad premjeras daugiausia kalba apie tai, ką nori girdėti žmonės. Gyventojai turi socialinių lūkesčių, išgyvena dėl emigracijos masto.
„Stengiamasi į tuos žmonių lūkesčius savo pažadais ir atsiliepti. Bet, aišku, kai tokius pažadus žeria dabartinis premjeras, būtų labai paprasta reakcija: gerbiamas Sauliau Skverneli, ir toliau eikite premjero pareigas, nes jos teikia žymiai daugiau galimybių tuos pažadus įgyvendinti. Jūs kartu su savo valdančiąja dauguma tikrai galite tai puikiausiai padaryti. Tuo metu prezidento galios, žinoma, leidžia inicijuoti įstatymų pataisas, bet ne prezidentas įgyvendina ekonominę, socialinę politiką“, – kalbėjo konservatorius.
J.Razmos nuomone, rinkimų pažadai, apie kuriuos kalbėjo S.Skvernelis, nelabai tinkami prezidentui įgyvendinti. Dar keisčiau jam atrodo tai, kad juos bravūriškai žeria premjeras.
„Jo atveju, pretenduojant į prezidento pareigas, kaip dabartiniam premjerui, pirmiausia reikėtų skelbti, ką pavyko padaryti, kad žmonės tikėtų, jog jis prasmingai darbuosis ir ateityje, o ne gundyti kažkokiais bendrai žinomais ir žmonių laukiamais pažadais“, – įsitikinęs opozicijos atstovas.
Jo atveju, pretenduojant į prezidento pareigas, kaip dabartiniam premjerui, pirmiausia reikėtų skelbti, ką pavyko padaryti.
S.Skvernelio teiginius, esą sėkmingiau darbuotis nepavyko dėl intrigų ir trukdymo, J.Razma atrėmė sakydamas, kad opozicija niekaip negalėjo stabdyti valdančiųjų. Anot jo, ką maksimaliai galėjo padaryti Seimo mažumai priklausantys politikai, tai vienam ar keliems parlamento plenariniams posėdžiams pristabdyti kokį nors įstatymo projektą.
„Balsuojant opozicija, būdama ryškioje kiekybinėje mažumoje, taip pat nieko negali sustabdyti, sutrukdyti priimti ir panašiai. Ir dabartinė prezidentė, kur galbūt premjeras mini, kad su ja buvo pasikibirkščiavimų, tikrai iš esmės negali daryti įtakos Vyriausybės suplanuotos ekonominės, socialinės politikos ir paskelbtų programinių įsipareigojimų įgyvendinimui. Ir ji tikrai to nedarė“, – tvirtino J.Razma.
Socialinėje srityje – tragedija
Vilniaus universiteto profesorius Romas Lazutka sakė, kad socialinė situacija šalyje yra nekokia. Nors ekonomika auga, labai mažai investuojama į mokslinius tyrimus ir naujas technologijas. Pasak ekonomisto, tai reiškia, kad ateityje galime patekti į vidutinių pajamų spąstus ir neprisivyti pirmaujančių valstybių.
„Kol kas konvergencija su Vakarų šalimis buvo gana sėkminga. Net nepaisant tos didžiulės krizės prieš dešimt metų. Tačiau socialinėje srityje yra tragedija. Migracija, žinome, yra išvestinis dalykas iš socialinės srities.
Čia yra didžiulė nelygybė, kai ekonomikos augimo vaisiais pasinaudoja tik nedidelė visuomenės dalis ir ji atitrūksta nuo likusios, o didelė visuomenės dalis nepasinaudoja arba pasinaudoja gerokai mažiau ir todėl jos padėtis santykinai atsilieka. Iš čia yra skurdas“, – aiškino profesorius.
R.Lazutkos teigimu, skurdas yra ne tik tiesiogiai piniginis. Jis atsispindi ir kokybiškesnių viešųjų paslaugų, pavyzdžiui, švietimo ar sveikatos apsaugos, prieinamume.
„Žinome gydymo ar medicininių paslaugų rinką, kur ir valstybinėse gydymo įstaigose neišgyvendinamas sovietinis įprotis duoti vokelius. Ir vaistų problema, kur čia bando judinti sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga ir daug kas jį kritikuoja dėl to. Žmonėms labai sunku nusipirkti vaistus, nes valstybė mažai kompensuoja ir ne visus vaistus kompensuoja“, – kalbėjo jis.
R.Lazutka pastebi, kad visos problemos yra senos ir dažnai minimos. Jis priminė, kad tiek S.Skvernelis, tiek bendrai Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, eidami į Seimo rinkimus dalijo patrauklius pažadus dėl to.
„Bet paskui, kaip pamatėme, realūs žingsniai vis dėlto nėra keičiantys padėtį. Nors jie pasigiria ir gali pasigirti, kad augo ekonomika, didėjo biudžetai ir „Sodros“ pajamos, išmokos kiek didinamos. Bet jų didėjimas neaplenkia turtingesnių sluoksnių turtėjimo. Tai reiškia, kad santykinai visuomenėje susiklostę struktūriniai dalykai išlieka. Gerai, kad S.Skvernelis vėl kelia tuos klausimus. Bet jau dabar juo patikėti bus žymiai sunkiau negu buvo galima ir žmonės patikėjo prieš rinkimus į Seimą, duodant mandatą tai Vyriausybei“, – vertino ekspertas.
Gerai, kad S.Skvernelis vėl kelia tuos klausimus. Bet jau dabar juo patikėti bus žymiai sunkiau, negu buvo galima ir žmonės patikėjo prieš rinkimus į Seimą.
Penki įsipareigojimai
Tarp svarbiausių darbų, jei taptų prezidentu, trečiadienį S.Skvernelis išskyrė „sisteminę skaidrumo reformą“, kurios dalimi bus „naujų antikorupcinių teismų steigimas“, stiprinamos institucijos, kovojančios su korupcija, „šešėlio“ mažinimas.
Šiemet Vyriausybė yra įsipareigojusi iš šešėlinės ekonomikos „ištraukti“ 200 mln. eurų. Kitąmet S.Skvernelis mato galimybių valstybės biudžetą iš to papildyti 500 mln. eurų.
Kandidatas į prezidentus taip pat žadėjo į žmonių gerovę orientuotą valstybės biudžetą. Nors biudžetą rengia ir Seimui teikia ne šalies vadovas, o Vyriausybė.
Dar vienas S.Skvernelio įsipareigojimas – paversti Lietuvą augančia valstybe. Tendencijos, jo akimis, yra labai geros, esą patikėję pokyčiais žmonės grįžta į šalį.
Užsienio politikos srityje S.Skvernelis žada aiškiai pasirinktus strateginius partnerius ir tikrą strateginę partnerystę su kaimynais. „Perėjimas nuo personalinės, emocijomis grįstos užsienio politikos prie mūsų nacionalinius interesus pirmiausia užtikrinančios ir ginančios politikos“, – kalbėjo jis.
S.Skvernelis kalbėjo ir apie nacionalinio saugumo užtikrinimą – atnaujintus mūsų regiono NATO gynybos planus, realų mūsų šalies apginamumo užtikrinimą ne tik iš sausumos, bet ir oro bei jūros, greitą sprendimų priėmimą Aljanse ištikus krizei. Beje, apie tai nuolat kalba ir prezidentė Dalia Grybauskaitė, kurios vykdomą užsienio politiką S.Skvernelis kritikuoja.
Be to, sau S.Skvernelis sau prisiskyrė nuopelnus už parlamentinių partijų susitarimą dėl gynybos. Jis numato, kad 2030 metais šalies išlaidos krašto apsaugai sieks bent 2,5 procento nuo bendrojo vidaus produkto.
„Aš džiaugiuosi, kad mano iniciatyva pavyko įtikinti politines partijas pasirašyti susitarimą dėl 2,5 procento išlaidų didinimo gynybai iki 2030 metų. Mes savo įsipareigojimą, kad ir žodinį įsipareigojimą, prieš NATO ir partnerius įvykdėme“, – aiškino jis.
