„Kad ir kokia tai būtų karti tiesa išsakyti, ieškokitės stiprios specializacijos šito universiteto. Nebandykime vėl padarę vieną žingsnelį, galbūt šiek tiek kompromisinį, galbūt dar kažką išspausime“, – kreipdamasis į universiteto, pertvarkos metu išlaikiusio autonomiškumą, bendruomenę kalbėjo S.Skvernelis.
Premjeras: ar ten, kur reikia pedagogų, reikia ir studijų?
„Šiandien nuskambėjo: universitetas nuo pedagogų iki inžinierių. Kaip ir priėmėm sprendimą – mes tašką padėjome ir galbūt įgyvendinkime tuos sprendimus, kuriuos priėmėme – trys mokytojų rengimo centrai šalyje. Reikia pedagogų čia? Faktas, kad reikia. Net nediskutuojame, bet ar ten, kur pedagogų reikia, reikia rengti ir turėti programą? Galim diskutuoti, bet vėl mes tada žiūrėsime atgal.
Mes, iš esmės, Vyriausybė, praktiškai esame apsisprendę dėl pedagogų rengimo, kaip minėjau, ne tik, kad trys centrai, – skirti specialią konkurencingą stipendiją mokymosi laikotarpiu [...]“, – dėstė premjeras ir pridūrė, kad KU turi potencialą ir turi ką pasiūlyti studentijai.
Pavyzdžiui, S.Skvernelio manymu, KU ruošia stiprius inžinierius.
„Inžinerinė specializacija – labai svarbi. Ir ne tik inžinerinė. Tai atraskime tas stipriąsias savo savybes ir bet kokiu atveju bendradarbiaudami padarysime viską, kad būtų čia universitetas [...], o ne pastatas su iškaba, kad tai yra universitetas“, – žadėjo ministras pirmininkas.
Dekanas: KU atimta teisė rengti pedagogus
Jis sulaukė klausimo iš auditorijos – į premjerą kreipėsi KU Humanitarinių ir ugdymo mokslų fakulteto dekanas Rimantas Balsys.
„Universitetui palikta teisė gyvuoti, bet atimta teisė rengti pedagogus. Mes nepretenduojam į visą pedagogų rengimą, bet labai pretenduojam į ikimokyklinio, pradinio ugdymo, nes tokios tradicijos yra nuo tarpukario laikų. Šiandien Klaipėdos mieste jau trūksta per 50 šitos srities pedagogų. Išvažiavę į Vilnių jie niekada nebegrįš“, – aiškino dekanas, o premjeras atsakė, kad universitete šiuo klausimu turi būti diskusija.
Dėl to pačio studento, kurių yra mažiau, deja, vėl darysim konkurenciją.
„Jeigu pasakiau „ne“ ir viskas – tai nėra tas metodas, kuris racionalus. Jeigu trūksta pedagogų 60 Panevėžyje, jie turbūt turi tą patį argumentą, kad reikia Panevėžio kolegijoj įsteigti kokį nors fakultetą ir rengti pedagogus [...]. Jeigu mes tokiu keliu eisim, turėsime tą patį: dėl to pačio studento, kurių yra mažiau, deja, vėl darysim konkurenciją, ir atsiras tokia situacija, kad nesurinksime būtino minimalaus skaičiaus žmonių į programą. Tai, ką darome, bent jau pabandykim padaryti. Nepavyks – grįšim prie kitokių klausimų sprendimų“, – ragino ministras pirmininkas.
Pagal 2017 metų liepą Seimo priimtą nutarimą, pedagogų rengimas turėtų būti plėtojamas Kaune ir Vilniuje, specialioji pedagogika – Šiauliuose.
Rektorius siūlo pedagogikos neatsisakyti
Klaipėdos miestas dokumente neįvardijamas, nors čia iki šiol organizuojamos kūno kultūros ir sporto pedagogikos, socialinės pedagogikos, fizinio aktyvumo ir sporto pedagogikos, ikimokyklinio ir pradinio ugdymo studijos.
„Turėjom ir meno pedagogiką, bet tą fakultetą prijungė prie Lietuvos muzikos ir teatro akademijos (LMTA). Dabar ta programa kabo – nei leidžia LMTA vykdyti, nes jie niekad neturėjo pedagogikos, ir mums uždraudė“, – 15min sakė aukštosios mokyklos vadovas Artūras Razbadauskas ir pridūrė, kad fakultetas buvo prijungtas 2018 metų liepą.
Klausiamas, ar KU sulaukė premjero raginimo stabdyti pedagogikos studijų plėtrą, jis teigė, kad tai buvo įtvirtinta įstatymu, o premjeras esą ir išdėstė poziciją tuo remdamasis.
„Turbūt ir laikosi premjeras šitos pozicijos, kuri buvo, nes tai buvo Seime įrašyta tam tikru dokumentu“, – 15min sakė rektorius ir pridūrė, kad tokia pozicija jam keista, nes pedagogikos studijos KU esą turi gilias tradicijas, jų plėtra kokia nors forma turėtų vykti ir toliau.
„Kalbamės ir geranoriškai kalbamės su Vytauto Didžiojo universiteto rektoriumi Juozu Augučiu – penktadienį susitikę kalbėjom, nes jie turi tą teisę (vykdyti pedagogikos studijų plėtrą, – aut. past.), – aiškino A.Razbadauskas. – Klaipėdos universitetas jau praėjusiais metais negavo nė vienos valstybės finansuojamos vietos, nepaisant to, į kūno kultūros pedagogiką pas mus įstojo turbūt [kaip į vieną iš] populiariausių programų.“
Stebisi požiūriu į regionus
Regiono merai, anot A.Razbadausko, yra nustebę valdžios noru pedagogų rengimą organizuoti trijuose miestuose.
„Jeigu mes taip žiūrėsime į regionus... Tai yra regionų žlugdymas. Vien Šiaulių universiteto įjungimas į Vilniaus universitetą jau yra blogai. Čia tokia valstybės politika niekur neveda“, – dėstė jis.
Rektoriaus įsitikinimu, „turi būti sprendimas toks, kad ir Klaipėdos universitetas“ galėtų rengti pedagogus.
„Mes nieko [neturime] prieš [bendradarbiavimą] su tais universitetais, kurie turi dar stipresnes [programas] – kaip VDU. Tegu būna jungtinės programos, bet kad studijuotų studentai Klaipėdoje. Arba turi būti atskiras rengimo centras Klaipėdoje kartu su Klaipėdos valstybine kolegija“, – siūlymus vardijo A.Razbadauskas ir keista išvadino Vyriausybės inicijuotą aukštųjų mokyklų tinklo reformą.
Negali vienas universitetas būti vien vienoje srityje.
„Mes turime laivyną. Tai yra išskirtinis universitetas. Daugiau nė vienas universitetas neturi laivyno, neturi stiprių jūrų tyrimų. Negali vienas universitetas būti vien vienoje srityje. Tuo labiau, kad inžinerines studijas studentai renkasi vis mažiau ir ne tik mūsų universitete – visuose universitetuose. Socialiniai ir ugdymo mokslai irgi reikalingi. Universitetas yra ir kultūros židinys regiono“, – pažymėjo rektorius.
Klaipėdoje – STEAM centras
Lietuvos universitetų pertvarkos S.Skvernelio vadovaujama Vyriausybė ėmėsi siekdama kelti aukštojo mokslo kokybę, labiau atspindėti darbo rinkos poreikius, mažinti emigraciją. Pertvarkai pritarė Seimas. Pagal ją, Klaipėdos universitetas išsaugojo autonomiją.
Siekiant regione formuoti inovacijų kultūrą, didinti konkurencingumą, tuomet dar Švietimo ir mokslo ministerija Klaipėdoje pasiūlė steigti gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos, matematikos tyrimų ir eksperimentinės veiklos atviros prieigos (STEAM) centrą moksleiviams.
