Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesoriaus Algio Krupavičiaus teigimu, politikų sveikata yra viešas interesas, visuomenė turi teisę apie tai žinoti.
Jo manymu, S.Skvernelis apie savo sveikatos būklę galėjo pateikti kiek daugiau informacijos. Pavyzdžiui, tai, kokia operacija jam buvo atlikta.
Būtinos procedūros
Apie tai, kad turi tęsti gydymą, S.Skvernelis pranešė savo feisbuko paskyroje. Pirmadienį jis parašė, kad prieš kelias savaites atlikta operacija praėjo puikiai.
„Deja, turiu tęsti gydymą, todėl artimiausiais mėnesiais teks kartais skirti dėmesį ir būtinoms procedūroms. Jų metu stengsiuosi, kiek tai įmanoma, neatsitraukti nuo darbų ir su atsinaujinusia komanda įgyvendinsime užduotis, kurias esame užsibrėžę“, – rašė premjeras.
Deja, turiu tęsti gydymą, todėl artimiausiais mėnesiais teks kartais skirti dėmesį ir būtinoms procedūroms. Jų metu stengsiuosi, kiek tai įmanoma, neatsitraukti nuo darbų ir su atsinaujinusia komanda įgyvendinsime užduotis, kurias esame užsibrėžę.
Kartu S.Skvernelis informavo sulaukęs daugybės kvietimų dalyvauti įvairiuose renginiuose. Atsiprašydamas jis sakė, kad į juos neatvyks ne todėl, jog nenorėtų.
„Tikiu, įveiksiu ir šitą iššūkį, dėkoju savo artimiesiems, draugams ir visiems už palaikymą! Žiniasklaidos atstovų prašau gerbti mano ir mano šeimos privatumą, daugiau komentarų šia tema kol kas nebus“, – rašoma S.Skvernelio feisbuko paskyroje.
Prašė gerbti privatumą
Su liga eidamas premjero pareigas grūmėsi ir 2001–2006 metais Vyriausybei vadovavęs a.a. A.Brazauskas.
Apie sveikatos problemas jis nebuvo linkęs kalbėti viešai. Apie ligą A.Brazauskas prabilo tik po to, kai žiniasklaida pranešė, jog jis vakarais slapta važiuoja į Onkologijos institutą, kur jam atliekamos radioterapijos procedūros.
Pasklidus kalboms, A.Brazauskas pripažino sirgęs, bet patikino, kad ligą pavyko įveikti.
Buvo išplatintas pranešimas, kuriame tuometis Vyriausybės vadovas paprašė gerbti jo privatumą.
„Suprantu, kad apie mano sveikatos būklę visuomenė turi žinoti. Tačiau, kaip ir kiekvienas žmogus, norėčiau turėti nors kiek privatumo, ypač tada, kai kalbama apie tokius jautrius dalykus kaip sveikata. Todėl prašau gerbti mano privatumą“, – teigė A.Brazauskas.
Suprantu, kad apie mano sveikatos būklę visuomenė turi žinoti. Tačiau, kaip ir kiekvienas žmogus, norėčiau turėti nors kiek privatumo, ypač tada, kai kalbama apie tokius jautrius dalykus kaip sveikata.
V.Adamkaus tradicijos netęsė
Vienintelis mūsų šalies vadovas, kuris pranešdavo visuomenei apie savo sveikatą, buvo 1998–2003 ir 2004–2009 metais prezidento pareigas ėjęs V.Adamkus. Sveikatą jis tikrindavosi VUL Santaros klinikose.
Spaudoje skelbta, kad sveikatos patikrinimų metu būdavo įvertinamos šalies vadovo širdies ir kraujagyslių, šlapimo išskyrimo, endokrininių liaukų, kaulų, raumenų ir virškinimo sistemos, atliekami kraujo, biocheminiai, imunologiniai, kardiologiniai tyrimai, vidaus organų, sąnarių rentgenogramos, sąnarių magnetinio rezonanso bei ausų, nosies ir gerklės tyrimai.
Asmeninis prezidento gydytojas kasmet patvirtindavo, kad prezidento pareigas ėjęs V.Adamkus yra sveikas.
Kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė pirmtako tradicijos informuoti visuomenę apie savo sveikatą netęsė.
Informacijos apie sveikatą, išskyrus patikinimą, kad yra sveikas kaip jautis, kol kas neteikė ir prezidentas Gitanas Nausėda.
Informacijos apie sveikatą, išskyrus patikinimą, kad yra sveikas kaip jautis, kol kas neteikė ir prezidentas Gitanas Nausėda.
Yra pagrindo spekuliacijoms
Politologo A.Krupavičiaus teigimu, politikų sveikata yra viešas interesas, visuomenė turi teisę apie tai žinoti.
„Skirtingos šalys turi įvairias taisykles ir visuomenės informavimas irgi yra labai nevienodas. V.Adamkus, aš manau, diktavo geriausias tokio elgesio taisykles ir rodė pavyzdį, kai kasmet paskelbdavo apie savo sveikatos būklę. Sakyčiau, kadangi turime precedentą, kiti aukščiausi politikai galėtų pasakyti, kas, kur ir kaip“, – mano jis.
Skirtingos šalys turi įvairias taisykles ir visuomenės informavimas irgi yra labai nevienodas. V.Adamkus, aš manau, diktavo geriausias tokio elgesio taisykles ir rodė pavyzdį, kai kasmet paskelbdavo apie savo sveikatos būklę.
Kartu A.Krupavičius paminėjo Vokietijos kanclerę Angelą Merkel, kurios sveikata buvo aktyviai aptarinėjama pastaruoju metu.
„Ji irgi neviešino savo situacijos ir žiniasklaida itin nereikalavo. Bet kai informacijos trūksta ar jos visai nėra, tada prasideda spekuliacijos. Jos yra, ko gero, vienas iš blogesnių dalykų bet kuriam politikui“, – pabrėžė VDU profesorius.
A.Krupavičius svarstė, kad S.Skvernelis galėjo pateikti kiek daugiau informacijos apie savo sveikatą. Tarkime, kokia operacija jam buvo atlikta.
„Irgi būtų visiems paprasčiau ir aiškiau. Dabar pagrindo spekuliacijoms, įvairiausiems išvedžiojimams tikrai yra. Galų gale, yra dar kitas dalykas. Nepaisant Hipokrato priesaikos ir sveikatos asmeniškumo, sakyčiau, kad ta informacija paprastai nuteka per kažkurį laiką iš įvairių įstaigų, tai galbūt tokia šiek tiek platesnė informacija padėtų išvengti nutekėjimo“, – sakė jis.
Pasak A.Krupavičiaus, ištikus negandoms, politikai turi pasverti, kiek jie gali likti viename ar kitame valstybiniame poste ar ieškoti kitų sprendimų.
„Bet, be abejo, kad pirmiausia yra jų pačių apsisprendimas vienaip ar kitaip elgtis“, – teigė jis.