„Pirmiausiai tiems, kurie pasigedę labai buvo ribojimų ir draudimų, yra žinia, kad atitinkami ribojimai ir draudimai vėl įvedami“, – trečiadienį po Vyriausybės posėdžio ir pasitarimo sakė S.Skvernelis.
Nuotolinę S.Skvernelio ir sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos spaudos konferenciją žiūrėkite čia:
Situacija tampa sudėtinga
Anot S.Skvernelio, situacija dėl COVID-19 valdymo reikalauja priimti tam tikrus sprendimus.
„Nors esu įsitikinęs, kad pagrindinis, svarbiausias faktorius, kuris saugo mus ir leidžia išvengti pandemijos padarinių, tai yra mūsų sąmoningumas, atsakomybė ir saugos reikalavimų laikymąsis. Tai – pagrindinis faktorius, tačiau, matyt, vien to nepakanka ir kai kuriose savivaldybėse situacija tampa sudėtinga. Dėl to šiandien buvo priimti sprendimai pagal sveikatos apsaugos ministro siūlymą, pagal papildytus kriterijus“, – aiškino premjeras.
Vienas iš trečiadienį Vyriausybės priimtų sprendimų – suskirstyti savivaldybes į tris zonas: raudoną, geltoną ir žalią.
„Raudona situacija – yra peržengti kriterijai ir reikalaujama imtis reguliacinių priemonių. Geltona tai yra iš esmės savivaldybės, kurios artėja prie tos ribos ir taip pat jų rankose, savivaldos rankose, administracijų rankose, merų rankose yra galimybės dar tą situaciją kartu su bendruomene pakeisti. Žalioji teritorija – kur šiandien situacija yra kontroliuojama ir ji nėra grėsminga“, – sakė S.Skvernelis.
Vis dėlto net ir nepavojingiausia laikomoje žaliojoje zonoje esančioms savivaldybėms, kaip nurodė premjeras, nereikia atsipalaiduoti, nes situacija greitai keičiasi, ypatingai – atsiradus vienam ar kitam židiniui.
Skatina likti namuose
Dar vienas sugriežtinimas, pasak S.Skvernelio, tas, kad šalyje nebelieka galimybės rengti viešų renginių neregistruojant žiūrovų.
Tai labai svarbu siekiant atsekti galimus kontaktinius asmenis paaiškėjus koronaviruso atvejui.
Taip pat renginiuose būtina laikytis visų nustatytų saugumo reikalavimų.
„Labai svarbu dar kartą pabrėžti, kad, mielieji, niekas mūsų neverčia per prievartą eiti nei į teatrą, nei į sporto varžybas, nei į kitą viešą vietą. Tas šūkis, kuris buvo aktualus pavasarį, – likime namuose, jis tikrai tampa aktualiu. Lygiai ta pati kalba eina apie sporto klubus, kurių veikla nėra ribojama, bet saugumo, papildomo saugumo reikalavimų laikymasis, alternatyvų ieškojimas ir dalyvavimas arba sportavimas lauke, kol dar sąlygos leidžia, tikrai yra geresnė alternatyva“, – sakė Vyriausybės vadovas.
Labai svarbu dar kartą pabrėžti, kad, mielieji, niekas mūsų neverčia per prievartą eiti nei į teatrą, nei į sporto varžybas, nei į kitą viešą vietą.
Keičiamas kavinių, barų, naktinių klubų darbo laikas. Jie galės dirbti nuo 7 iki 24 valandos.
Šis reikalavimas nebus taikomas, kai teikiama maisto išsinešimui paslauga.
Bus privaloma registruoti visus viešojo maitinimo įstaigų lankytojus.
Anot S.Skvernelio, jeigu įstaigoje būtų užfiksuotas susirgimas COVID-19, palikti kontaktai padės atsekti žmones, besilankiusius kavinėje, bare ar naktiniame klube.
Klausiamas, kas užtikrins reikalavimų laikymąsi, premjeras sakė, kad tai turi daryti paslaugų teikėjas. Kontrole rūpintis – atitinkami savivaldybių padaliniai, policija.
„Tiesiog mes patys, visi, kurie norime patekti, lankytis, mes privalome tuos kontaktus palikti dėl labai paprastos priežasties: jeigu susirgimas taptų židiniu, tai iš tikrųjų tų pajėgumų, kada susirgimų skaičius auga ir atrasti kontaktus bei nustatyti plitimo kryptis yra sudėtinga, tai kontaktai padės žmones įspėti, pasakyti, kad jie lankėsi toje vietoje, kur yra susirgimas, jeigu reikalinga bus saviizoliacija“, – komentavo premjeras.
Jis tikino, kad niekam neįdomu kaupti kažkokius asmeninius duomenis, tai bus daroma laikinai, vėliau jie bus sunaikinami.
A.Verygos teigimu, viešojo maitinimo darbo laikas iki vidurnakčio yra logiškas, toks jis nustatytas kai kuriose kitose šalyse.
„24 valanda, manau, tikrai yra pakankamas laikas žmonėms, kurie ateina ne į naktinį klubą, bet ateina į restoraną tiesiog pavakarieniauti, pavalgyti, pabūti su savo artimaisiais. Ir toks laikas, matyt, yra logiškas. Juo labiau, kad ir kai kurios kitos šalys panašų laiką yra nusistatę“, – sakė jis.
Sveikatos apsaugos ministras sakė, kad kažkokio papildomo derinimo su verslu dėl viešojo maitinimo įstaigų darbo laiko dabar nebuvo.
„Mes esame ne kartą girdėję verslo nuomonę. Jų manymu, jie viską gali užtikrinti. Deja, bet gyvenimas rodo šiek tiek kitą situaciją. Juo labiau, kad ir medikų rekomendacijas girdėjome, įsiklausėme“, – aiškino A.Veryga.
Mes esame ne kartą girdėję verslo nuomonę. Jų manymu, jie viską gali užtikrinti. Deja, bet gyvenimas rodo šiek tiek kitą situaciją.
Po atostogų – nuotolinis mokymas
Po rudens atostogų 5-12 klasių moksleiviai į mokyklas negrįš – savaitę mokysis nuotoliniu būdu.
Ikimokyklinukai, priešmokyklinukai, pradinukai turės kontaktines ugdymo valandas.
S.Skvernelio teigimu, iš viso moksleiviai į mokyklas po atostogų negalės rinktis keturias dienas nuo lapkričio 3-osios.
Vėliau, jeigu situacija dėl koronaviruso nebus blogesnė, mokyklos dirbs įprastu režimu.
„Pasibaigus tam laikotarpiui keturių dienų – vėlgi nuo pirmadienio visos mokyklos dirbs įprastu režimu, jeigu vėlgi neturėsime mes kažkokių kitokių bendrų skaičių šalyje arba tose atskirose savivaldybės nebus kitaip negu šiandien yra. Kol kas tikrai mes orientuojamės į tą normalų darbą“, – nurodė S.Skvernelis.
Paklaustas, ar tos kelios dienos nuotolinio mokymo turės įtakos situacijai, A.Veryga sakė, kad pamatysime.
„Bet koks, aišku, judėjimo apribojimas, bet koks susibūrimų ribojimas, kur jis bebūtų, jis situaciją turėtų gerinti. O ar to užteks, ar ne, ar reikės papildomų sprendimų, pamatysime po tų dviejų savaičių“, – komentavo jis.
Papildomi ribojimai
Trečiadienį Vyriausybė nutarė įvesti papildomas priemones infekcijos plitimui stabdyti.
Pagal COVID-19 plitimo mastą šalies savivaldybės bus suskirstytos į žalią, geltoną ir raudoną zonas.
Taip pat dėl koronaviruso plitimo mokymo įstaigose nuspręsta po rudens atostogų savaitę mokymą organizuoti nuotoliniu būdu.
Vyriausybė dviem savaitėms pratęsė karantino režimą Raseinių rajone, kur fiksuojamas didžiausias COVID-19 protrūkis Lietuvoje.
Taip pat Vyriausybės posėdyje nuspręsta numatyti prievolę privalomai registruoti laisvalaikio, pramogų, viešojo maitinimo ir kitų vietų lankytojus. Sutrumpintas viešojo maitinimo įstaigų darbo laikas.
Lažybų ir totalizatorių punktuose nurodyta valdyti asmenų srautus, nustatyti saugaus atstumo laikymąsi ir kitas priemones.
Naujas rekordas
Pastarosiomis savaitėmis užsikrėtusiųjų koronavirusu asmenų skaičius Lietuvoje sparčiai auga.
Iš viso šalyje patvirtinti 8239 COVID-19 atvejai. 3599 žmonės pasveiko nuo ligos, o 4483 – serga.
Lietuvos ligoninėse dėl COVID-19 gydomi 245 pacientai.
Antradienį nuo koronaviruso mirė dar du žmonės.
Nuo pandemijos pradžios ši infekcija pareikalavo 120 gyvybių. Dar 37 užsikrėtusieji COVID-19 mirė dėl kitų priežasčių.
Izoliacijoje (sergančių, sąlytį turėjusių, iš paveiktų teritorijų atvykusių, kuriems išduoti sprendimai aktualiu 14 dienų laikotarpiu) šiuo metu yra 31 859 asmenys.
