Žmogaus teisių ekspertai ragina prezidentą Gitaną Nausėdą reaguoti į žmogaus teisių pažeidimus Lenkijoje.
Apie tai ketina kalbėti naujos centro dešinės valdančiosios koalicijos atstovai.
Paklaustas, ar nėra rizikos, kad tai gali pabloginti dvišalius Lietuvos ir Lenkijos santykius, atšilusius dabartinės Vyriausybės kadencijos metu, S.Skvernelis sakė:
„Tai nėra rizika. Tiesiog pagal tuos pareiškimus realybė tokia. Tikėtina, kad taip ir bus, juo labiau kad taip ir būdavo visuomet, kada buvo dešinioji valdžia Lietuvoje“.
Tada, kaip komentavo premjeras, būsime unikalūs.
Anot jo, baigiame susipykti su latviais. S.Skvernelis aiškino, kad dar į valdžią neatėję konservatoriai išsiuntinėjo laiškus ir grasinimus Latvijai ir kitoms kaimyninėms valstybėms.
„Kadangi neturime jokių santykių su Rusija ir Baltarusija, tai beliko susipykti su lenkais ir būsime kaip Pilėnai. Tiesiog apsuptyje kaimynų, su kuriais nebendraujame. Tai rizika yra“, – mano jis.
Kadangi neturime jokių santykių su Rusija ir Baltarusija, tai beliko susipykti su lenkais ir būsime kaip Pilėnai. Tiesiog apsuptyje kaimynų, su kuriais nebendraujame.
Kalbėdamas apie Lenkiją, S.Skvernelis visiems, žinantiems terminą „teisės viršenybė“, siūlė pasigilinti ir išsinagrinėti situaciją, koks iš tikrųjų yra ginčas, kokia situacija yra kaimyninėje šalyje, ir tada reikšti savo nuomonę.
Vyriausybės vadovas aiškino, kad, naudodami vien tik propagandinę klišę „teisės viršenybė“, toli nenueisime.
„Dėl tų procesų, kurie vyksta su galimu, sakykime, moterų teisių į apsisprendimą pažeidimu Lenkijoje, vėlgi nėra viena pusė teisi. Yra argumentų ir vienos, ir kitos pusės. Tai galbūt reikia išklausyti. Matyt, tą progą turėsime visi: išklausyti Lenkijos poziciją, Lenkijos prezidento poziciją. Kiek mačiau, susitinka ir su veikiančiais politikais, ir su būsimais vadovais. Ir tada darykime išvadas. Išklausykime argumentus. Negalime vien liesti tas propagandines klišes ir pasakyti, kad, žinote, mes čia dabar paimsime tą propagandinę gaidą ir Lenkijos atžvilgiu tą taikysime. Tai pagalvokime, kas yra Lenkija, kas yra Latvija mums, jeigu kitų kaimynų nebėra, ir ar mes norime būti vieni. Ar visgi reikia ieškoti būdų, kompromisų ir įsiklausyti į visas puses“, – sakė premjeras.
Dėl tų procesų, kurie vyksta su galimu, sakykime, moterų teisių į apsisprendimą pažeidimu Lenkijoje, vėlgi nėra viena pusė teisi. Yra argumentų ir vienos, ir kitos pusės.