Prie Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ prisijungė nemažai žmonių, dalyvavusių kitų partijų veikloje: nuo „valstiečių“, socialdemokratų iki konservatorių ir liberalų.
S.Skvernelio teigimu, dauguma naujos partijos steigėjų yra be partinės praeities.
Paklaustas, ar būrimosi į naują politinę jėgą motyvas nėra kažkokios asmeninės politinės nuoskaudos, aklas valdžios siekimas, buvęs premjeras tikino, kad tikrai ne.
„Bent kalbant apie valdžią, tai aš per ketverius metus tikrai patyriau visus „pliusus“ tos valdžios – niekam tikrai nepalinkėčiau tokio paties kelio praeiti“, – interviu sakė Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis.
SVARBIAUSIOS INTERVIU TEMOS
- S.Skvernelis sako, kad poreikis naujai partijai centro kairėje yra.
- Kokie žmonės susibūrė į Demokratų sąjungą „Vardan Lietuvos“?
- Santykiai su „valstiečių“ lyderiu R.Karbauskiu ir kitais politiniais oponentais.
- Klausimai dėl partijos valdybos narės ryšių su praeityje teistais verslininkais.
- Parama valdantiesiems Seime dėl valstybei reikalingų sprendimų.
- Partnerystės įstatymo projekto perspektyva.
- Ekonominiai nuostoliai dėl „Belaruskalij“ krovinių tranzito nutraukimo.
- Su galimybių pasu susijęs pandemijos valdymo procesas išsisėmė.
Nenori dairytis į praeitį
– Šeštadienį Palangoje įkurta partija – kol kas įsteigta, ją dar reikės užregistruoti Teisingumo ministerijoje. Kaip jūs pats sau ir visuomenei atsakytumėte į klausimą, kam reikalinga ši partija? Nes šiuo metu 24 politinės partijos Lietuvoje yra veikiančios. Jų ideologinė aprėptis yra plati: nuo kairės, centro iki dešinės.
Antra, jūsų partijos programoje deklaruojami dalykai taip pat yra minimi ir kitų partijų programose. Tai yra ir rūpestis žmonėmis, šeima, žaliasis kursas ir panašiai. Tai kam reikalinga tokia politinė jėga?
– Matyt, esminis dalykas yra susijęs su tuo, kad, kaip jūs ir paminėjote, yra 24 politinės partijos ir tą politinę partiją įsteigti nėra taip paprasta.
Reikalingas tikrai nemažas ir steigėjų skaičius, ir reikalavimai aukšti yra.
Žmonės turi noro dalyvauti visuomeninėje politinėje veikloje ir burtis į visuomeninius judėjimus, komitetus, partijas. Per tris mėnesius į mūsų kvietimą atsiliepė beveik 3,5 tūkst. steigėjų. Vadinasi, toks poreikis yra.
Dabar kokie skirtumai yra išryškinti. Jeigu žiūrėtume pagal tą tradicinę ideologinę pusę – centro, centro kairės pusėje atrasti esminių skirtumų tarp įvairių politinių partijų tikrai būtų gan sudėtinga. Kadangi daug kas deklaruoja socialinę politiką, daug kas deklaruoja kovą su skurdu, kas yra labai svarbu, daug kas deklaruoja paramą šeimoms, ypač jaunoms šeimoms.
Bet skirtumas yra tas, kad nemaža dalis tų politinių jėgų tik deklaruoja, o mums pavyko šitoje srityje nuveikti nemažai būnant XVII Vyriausybei ir man jai vadovaujant.
Tie žmonės, kurie tuo metu buvo kartu komandoje, ir dabar sudarė pagrindą tų žmonių, kurie tarp steigėjų buvo, kurie pirmą kreipimąsi, sakykime, suformulavo.
Mūsų skirtumas tas, kad mes turime savo darbinę praeitį ir konkrečius darbus – kad juos mes galime įgyvendinti, parodėme.
O toliau, matyt, viskas priklausys nuo to, kiek mes galėsime žmonių įtikinti ir kiek daugiau partija plėsis, kaip ji plėsis. Kol kas ji neregistruota, tiktai įsteigta.
Natūralu, kad toks poreikis centro kairėje tokiai politinei jėgai yra, o skaičiai parodė, kad tikrai yra, tai žmonės ir buriasi į ją.
– O kodėl negalėjote su tais pačiais „valstiečiais“ likti? Kai atsiskyrėte nuo Seimo frakcijos su būriu kolegų, jūs motyvus kaip ir aiškinote. Bet iš tiesų į jūsų partiją atėjo daug žmonių su tokia spalvinga, sakykime, politine praeitimi. Turiu minty, iš įvairių politinių jėgų: buvę socialdemokratai, „darbiečiai“, yra buvusių konservatorių, liberalų.
Tai kas vienija? Ir ar motyvas nėra kažkokios asmeninės politinės nuoskaudos, aklas valdžios siekimas ir panašiai?
– Tikrai ne. Bent kalbant apie valdžią, tai aš per ketverius metus tikrai patyriau visus „pliusus“ tos valdžios – niekam tikrai nepalinkėčiau tokio paties kelio praeiti.
Jeigu aš būčiau vienas, sakykime, galvojęs daryti vieną ar kitą sprendimą, tai gal nebūtų prasmės, bet tai skatino tikrai daugybė žmonių. Aš vienas negalėjau nei sugalvoti, nei įkurti, nei paskatinti kurti.
Tie žmonės, kurie, kaip minėjau, buvo komandoje, matė perspektyvą, norėjo kažkokio kitokio politinio junginio, jie tą ir paskatino.
Kalbant apie steigėjus, tai šiandien dauguma steigėjų nebuvo nė karto jokioje politinėje partijoje.
Aišku, mums iš Vilniaus galbūt žiūrint, tie veidai nieko nesako. Bet jie savo bendruomenėse yra žinomi žmonės.
Jie yra tiek medikai, tiek savivaldybininkai, tiek pedagogai, kai kurie merai, kurie jau ryžtasi arba ryšis galbūt tapti partijos nariais.
Tikrai negalima sakyti, kad iš kitų politinių jėgų čia viskas yra sulipdyta.
Kita vertus, visos politinės partijos, pažiūrėkite, turi savo gretose žmonių, kurie keitė politines partijas. Žmonės galbūt neranda savo idėjų įgyvendinimo toje politinėje bendruomenėje, ir pokyčiai yra.
Ir konservatoriai turi žmonių, kurie netgi iš kelių partijų jungėsi. Nekalbu apie „valstiečius“, socialdemokratus.
Sakykime, „valstiečių“ frakcijoje bent keturių politinių jėgų atstovai dalyvauja.
O dėl ko nebūti kartu, man atrodo, kad Ramūnas (R.Karbauskis – 15min) jau pakankamai gerai paaiškino, kad jiems reikėjo išsigryninti.
Dabar jis kalba, kad aš esu kliuvinys, nes vertybiniai Rolando Pakso partijos nariai negalėjo ateiti, „Tvarka ir teisingumas“ yra aukščiausias vertybes demonstravusi politinė jėga. Tai dabar jiems yra lengviau susijungti.
Aš nebenorėčiau dairytis į praeitį. Jie išsigrynino, mes kuriame naują politinę jėgą.
„Valstiečiai“ nepasveikino
– Iš tiesų šeštadienį kalbėdamas su žurnalistais kvietėte kitas partijas konstruktyviam, kaip sakėte, bendradarbiavimui, ir kvietėte kitas partijas nebandyti smeigti į nugarą peilį. Ar tai būtent iš Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos, iš jos lyderio R.Karbauskio? Ir koks santykis su šiuo politiku?
– Galbūt aš tikrai netaikyčiau to jokiai politinei jėgai. Tiesiog apskritai kalbant apie politinį konkuravimą mes labai dažnai nueiname į tai, kad politikas ne pateikia visuomenei savų idėjų, minčių, geresnių už kitas politines jėgas, bet pradeda menkinti savo oponentą ir pradeda jam klijuoti įvairiausias etiketes.
Ir dar daugiau – galbūt pradeda ieškoti kažkokių priešų tarp politinės jėgos.
Jeigu mes žiūrėsime, o kai kurios politinės partijos, deja, taip ir žiūri, kad yra kažkas tau politikoje mirtinas priešas, taip nėra. Yra oponentai.
Jie gali būti silpnesni, stipresni, bet reikia oponuoti. Oponuoti idėjomis, bet neužsiimti tokia, kaip sakoma, postaline veikla, kur siekiama pakenkti arba sumenkinti politinį oponentą.
Tai toks kvietimas ir buvo atviras – kad jeigu mes konkuruojame, tai konkuruokime savo idėjomis, mintimis, gebėjimais juos įgyvendinti.
O reakcija tokia ne tiktai iš „valstiečių“. Aš suprantu, kad, nors deklaruoja, jog išsigrynino, bet labiausiai galbūt jiems nerimą kelia.
Panašiai, žiūrime, ir kolegos socialdemokratai reaguoja.
Nors atrodo ir viešai sako, kad viskas kaip ir gerai, bet jeigu turi partijoje 15 tūkst. narių ir iš tavo partijos išėjo kažkokios savivaldybės meras su visu skyriumi, tai reikėtų galbūt pirma į veidrodį pažiūrėti, kodėl iš aukščiausius reitingus turinčios partijos žmonės traukiasi į partiją, kurios dar nėra ir neaišku, kokia perspektyva bus.
Aš tikiu, kad ji bus gera, bet ją mums reikės išsikovoti.
– Per suvažiavimą jus sveikino įvairių didžiausių parlamentinių partijų vadovai: nuo Viktoro Uspaskicho iki Aušrinės Armonaitės. Tačiau kaip ir nenuskambėjo jokie sveikinimai ir neperduota, kad jie atsiųsti, iš konservatorių partijos beigi „valstiečių“.
Jeigu neimsime domėn, kad konservatorius Palangos miesto meras Šarūnas Vaitkus nuo scenos kalbėjo, pasveikino. Bet, matyt, jis tai darė kaip kurorto vadovas, o ne partijos atstovas.
Ar čia yra kažkokia potekstė?
– Jeigu jūs atidžiai stebėjote, po kelių minučių vedėjas, mano kolega Linas (parlamentaras L.Kukuraitis – 15min) patikslino. Tai mes gavome iš Tėvynės sąjungos pirmininko tikrai pakankamai nuoširdų sveikinimą, su labai gražiais palinkėjimais.
Pasveikino mus visos politinės partijos.
Galbūt viešo pasakymo nebuvo iš kolegės Vilijos Blinkevičiūtės (socialdemkoratų pirmininkės, – red. past.).
Bet ji man parašė, irgi pasveikino su partijos įsteigimu tą pačią dieną, kada suvažiavimas buvo, palinkėjo sėkmės.
Tai mes gavome sveikinimus iš visų partijų, esančių Seime, išskyrus „valstiečius“.
– O su R.Karbauskiu kažkada po to, kai pasitraukėte iš frakcijos ir paskelbėte apie planus kurti partiją, kalbėjote?
– Jis sakė, kad nenori su manimi bendrauti ir kalbėti. Jeigu nenori, tai...
– O jūs bandėte kažkaip susisiekti?
– Tuo metu, kada tokį sprendimą priėmėme, aš Ramūnui labai aiškiai sakiau: tikrai mes nuėjome nelengvą kelią.
Tuos ketverius metus buvo džiugių, buvo ir mažiau džiugių dalykų, bet esame žmonės ir tikrai nematau, dėl ko turėtume nebendrauti.
Bet Ramūno tokia pozicija yra: jeigu jam kažkas yra kitaip, tai jam priešas iki gyvenimo galo.
Na, tai galbūt tokia žmogaus pozicija turėti kuo daugiau priešų.
– Tai kaip su tokiu žmogumi tvėrėte ketverius metus?
– Buvo sunku. Dar aš galiu paminėti: iš tikrųjų daug žmonių ir politikų, politinių jėgų, kur jis iš karto užkabindavo etiketę ir pasakydavo, kad čia aš jam daugiau gyvenime rankos nepaduosiu, neskambinsiu, nežiūrėsiu. Tai tas buvo.
Bet buvo skirtis tokia, pasidalinimas veiklų labai aiškus.
