S.Skvernelis sako, kad iš Seimo pasitraukusio Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininko Ramūno Karbauskio buvimas šalia turėjo daugiau pliusų.
„Jei jis būtų parlamente, man būtų daug paprasčiau“, – 15min laidoje „Išbandymas valdžia“ kalbėjo Seimo opozicijos lyderis Saulius Skvernelis.
-
S.Skvernelis kritikuoja A.Dulkį, dėl aktyvumo išskiria G.Landsbergį
-
Tarp G.Nausėdos ir I.Šimonytės – pato situacija: kas bus, jeigu jie nesusitars?
-
G.Paluckas: S.Skvernelis – ne opozicijos lyderis, postą jam padovanojo „darbiečiai“
-
I.Šimonytė: nežinau, ar galima sakyti, kad Seimas gaišta laiką kokiai nors diskusijai
-
Prezidentas pasimatė su opozicija – iškėlė tikslą, S.Skvernelis pažėrė kritikos Vyriausybei
Kuo neįtiko Partnerystės įstatymo projektas?
– Ar darbas Seime, lyginant su darbu Vyriausybėje, yra lengvesnis?
– Darbas Vyriausybėje yra pats atsakingiausias, sudėtingiausias. Jis reikalauja daugybės žinių ir išmanymo, sprendimų priėmimo.
Už nugaros niekas nestovi, su kuo būtų galima pasikonsultuoti. Tai du nepalyginami dalykai, bet tai yra natūralu.
– Ar dabar to lengvumo darbams nuveikti Seime jums priduoda ir tai, kad ponas R.Karbauskis atsisakė savo Seimo nario mandato ir dabar Seime nėra dviejų partijos lyderių?
– Aš manau, kad ta praktika pastaruosius ketverius metus parodė, kad R.Karbauskio buvimas šalia turėjo daugiau pliusų.
Jei jis būtų parlamente, man būtų daug paprasčiau.
Ir sprendimams įgyvendinti ir pasitarti, strategiją ar taktiką sudėlioti.
Ir nors partijos pirmininkas yra nuošalyje, bet jis, nepaisant to, stengiasi būti aktyvus, dalyvauja frakcijos posėdžiuose, vadovauja šešėlinei Vyriausybei.
– Valstiečių frakcijoje ne viena dešimtis kolegų, tačiau ne su visais bendraujate, dėl ko nesutariat?
– Sakyčiau, kad bendrauju su visais, yra tik keli, su kuriais gana dažnai išsiskiria nuomonės.
Su jais dažniausiai įsiveliame į diskusijas, bet tai nieko asmeniško, tai tik politika. Tai yra natūralu ir nematau nieko keisto.
Dėl ko dažniausiai nesutariama, viešinti mūsų vidinės virtuvės nenorėčiau.
Mes visais klausimais diskutuojame ir ieškome atsakymų.
Mūsų frakcijoje nėra, kad turi būti pasakyta nuomonė ir nediskutuotina, net ir jautriu valstiečiams klausimu dėl Partnerystės įstatymo.
– Seimui teiktas Partnerystės įstatymas, pasak jo kūrėjų, buvo labai kompromisinis variantas, tačiau Seimui netiko. Kokios jame buvusios nuostatos labiausiai kliuvo?
– Matyt, pats partnerystės apibrėžimas, galbūt nereikėjo labai išplėtoti, kas tai yra. Tai būtų galima padaryti gerokai paprasčiau ir trumpiau.
Taip pat manau, kad susilaukė nepritarimo ir dėl galimybės turėti partnerio pavardę arba dvigubą pavardę.
Taip pat registracijos forma, kuri prilyginta civilinės metrikacijos įstaigos atitikmeniui, bei partnerystės pasibaigimo pagrindai. Dėl to būtų galima ieškoti naujos versijos kompromiso.
Įgėlė A.Dulkiui
– Ką pasiūlysite valdančiajai daugumai, kad rudenį vėl netektų įvesti griežtų karantino ribojimų?
– Na, matyt, reikėtų paimti tą atmintinę, kurią mes palikome išeidami iš Vyriausybės, kurioje įvardinome ir aprašėme labai aiškiai ir savo padarytas klaidas.
Ten aprašyta, ką reikėtų daryti ir spręsti nedelsiant, ką perspektyvoje.
Ir reikia nebijoti priimti sprendimų, labai blogai, kad vėluojama juos priimti.
– Patikslinkite, kur buvo atmintinė – Vyriausybėje ar Sveikatos apsaugos ministerijoje? Ponas Arūnas Dulkys sakė, nieko nerado.
– Vyriausybėje. Ponas A.Dulkys daug ko neranda, jis sugeba dvidešimties vagonų nerasti.
Bet gal jau reikėtų nebeieškoti, bet bandyti patiems pradėti dirbti, nes jau laikas.
– Ar Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje šiuo metu yra viskas tinkamai daroma, kad būtų užkardytas nelegalių migrantų keliavimas?
– Matau pastangas, kurios yra dedamos, pasitikiu ir džiaugiuosi vadovais, kurie yra kompetentingi.
Nuo politinės valdžios kol kas nelabai kas ir priklauso, nes jie tiesiog dirba savo darbą.
Aišku, reikia ruoštis pačiam blogiausiam scenarijui jau šiandien.
Būtina parodyti, kad mes savo sieną kontroliuojame, taip pat būtina rasti finansinių išteklių stiprinti fizinei ir techninei sienos apsaugai ir, žinoma, būtinas labai aiškus šio klausimo įtraukimas į Europos Sąjungos darbotvarkę.
Visose Europos sostinėse turi būti aiškiai komunikuojama, kad tai yra ne Lietuvos Baltarusijos siena, o tai yra Europos Sąjungos ir Baltarusijos sieną.
Mes rodėme savo solidarumą Viduržemio jūros krizės metu, todėl to paties – solidarumo ir atsakomybės, galime reikalauti ir iš partnerių.
– Kad Lietuvos balsas būtų girdimas, būtinas tinkamas šalies atstovavimas. Jūsų vertinimu, kas yra teisus dėl Lietuvos atstovavimo Europos Vadovų Taryboje (EVT)?
– Visi yra šiek tiek teisūs, tai valstybės interesas ir reikia surasti susitarimą tarp valstybės prezidento ir ministro pirmininko.
Ši situacija nėra vien tik juoda ar balta, pilkoji zona yra, reikia tik rasti.
Daugiau žalos kelia kai kurie politikai, veikiantys užsienio politikoje (red.past. – Žygimantas Pavilionis) ir nesuprantantys, kad nėra privatūs asmenys.
Prezidentui daugiau rūpesčių kelia važinėjimas po užsienio šalis ir pasisakymų glaistymas.
– Jūsų nevažiavimas į EVT buvo natūraliai susiklosčiusi situacija ar susitarimas su ponia Dalia Grybauskaite?
– Tai buvo tam tikra tradicija ir natūralu, kad prezidentei tuo metu jau peržengusiai į antrąją pusę antroje kadencijoje pokyčiai būtų buvę sudėtingi.
Nepaisant to, ji kalbėjo ir tarėsi su manimi, kada artėjo vadinamasis premjerinis formatas, kada, prezidentės manymu, mano atstovavimas būtų buvęs geresnis.
Dėl įvairių priežasčių tokio formato neatsirado, bet šias tradicijas geriausia keisti, kai keičiasi tiek Vyriausybė, tiek prezidentas.
– Jūs dar kartą bandysite siekti aukščiausio šalies vadovo posto?
– Ne, tikrai aš nesieksiu. Antrą kartą į tą pačią upę bristi nereikia. Vieną kartą visuomenės įvertinimas buvo, daugiau nėra jokios prasmės.
Ingrida Šimonytė turėjo geresnes pozicijas, manau, jai būtų verta pabandyti dar kartą.
Aš turiu kitų gyvenimo džiaugsmų, nei politika, ar net prezidento postas.
Pabandžiau nes buvo šansas, nebus progos net to gailėtis, kad ne viską padariau, ką galėjau.
