15min primena, kad S.Skvernelis suklydo, kai kalbėjo apie darbo policijoje metu buvusiam Seimo nariui K.Jaskelevičiui skirtą nuobaudą.
„Galiu ir šiandien įvardyti ir asmenį, jo jau nėra gyvo jau, tai ponas Kęstutis Jaskelevičius. Išnagrinėjus bylą, matyt, nemažai čia jūsų esančių, turėjo santykių su policija, kur nagrinėja bylą policininkas ir ant nutarimo uždeda antspaudą, kuriame yra jo vardas, pavardė ir dedamas parašas. Tai ant to nutarimo aš antspaudo savo neuždėjau, nors ir yra kvitas, čekis, sumokėta 2000 litų bauda už pažeidimą, susijusį su transporto priemonės vairavimu esant neblaiviam“, – tąkart per debatus sakė S.Skvernelis.
Kaip vėliau paaiškėjo, premjeras palaidojo dar gyvą žmogų. „Laisvės TV“ išsiaiškino, kad K.Jaskelevičius yra gyvas. Jis 15min tvirtino prisimenantis atvejį, kai jam buvo paskirta bauda. Pasak jo, jis buvo sustabdytas Vilniaus mieste.
Antradienio vakarą savo atsiprašymą dėl K.Jaskelevičiaus premjeras paskelbė savo „Facebook“ paskyroje.
„Visų pirma norėčiau nuoširdžiai atsiprašyti buvusio Seimo nario Kęstučio Jaskelevičiaus už tai, kad per klaidą paskelbiau jį mirusiu. Tikrai ne iš blogos valios ir nepiktybiškai, niekas tokių dalykų nedaro. Tiesiog turėjau neteisingą informaciją. Linkiu K.Jaskelevičiui kuo geriausios sveikatos ir ilgų gyvenimo metų“, – feisbuke parašė S.Skvernelis.
S.Skvernelis nurodė, kad ne jis prieš 20 metų šalia Vingio parko sustabdė K.Jaskelevičiaus automobilį. S.Skvernelis teigia niekada to nedaręs.
„Bet klystu, pasirodo, ne tik aš vienas. Klysta tiek buvę Seimo nariai, tiek ir kai kurie žurnalistai (gal netyčia, o gal ir tyčia, kas čia supaisys), rašantys, esą K.Jaskelevičių sustabdžiau aš – nors pats buvęs Seimo narys to nepatvirtina!
Tiesa tokia, jog tada, prieš 20 metų, ne aš sustabdžiau K.Jaskelevičiaus vairuojamą automobilį Vilniuje. Niekada nesu budėjęs ir stabdęs automobilių prie Vingio parko“, – teigia premjeras.
K.Jaskelevičius prieš 20 metų buvo nubaustas 2 tūkst. litų bauda už vairavimą išgėrus. Už šią skirtą baudą S.Skvernelis vėliau gavo tarnybinę nuobaudą. S.Skvernelis sako, kad tuomet padarė techninę klaidą.
„Ant sprendimo, kuris buvo surašytas, priimtas bei įvykdytas, nebuvo antspaudo. Dėl didelio darbo krūvio padariau šią techninę klaidą, kuri bet kokiu atveju buvo mažareikšmė ir nesukėlė jokių neigiamų teisinių pasekmių: pažeidėjas banke sumokėjo 2000 litų baudą, pateikė tai įrodantį kvotą. Tuo metu už vairavimą neblaiviam grėsė arba 2000 litų bauda, arba teisės vairuoti atėmimas 2 metams – jokių kitų alternatyvų“, – rašoma premjero pranešime.
K.Jaskelevičius antradienį teigė tiksliai neprisimenantis, ar 1999 metais jį sustabdžiusiame policijos ekipaže buvo tuo metu pareigūnu dirbęs S.Skvernelis. Šiuo metu pensininkas K.Jaskelevičius įvardino, kad vienas iš pareigūnų mykė lyg tikėdamasis gauti kyšį.
„Kelių policininkai buvo mandagūs, net užjautė mane, vienas kuris tai mykė, lyg darė užuominą. Ar nesupratau tos užuominos, ar neturėjau reikiamos pinigų sumos, bet buvau nubaustas aniems laikams milžiniška bauda – 2000 litų“, – pasakojo K.Jaskelevičius.
S.Skvernelis savo „Facebook“ paskyroje į tai atsakė: „Dėl neblaivaus vairavusio parlamentaro užuominos, esą vienas iš jį sustabdžiusių pareigūnų „kažką mykė“, taip galimai reikalavo kyšio: man skaudu už taip neatsakingai apkaltintus savo buvusius kolegas. Tikrai nemanau, kad jie bent kažkokiais veiksmais to siekė. Jie pasielgė taip, kaip turėjo: sustabdė neblaivų vairuotoją ir surašė jam protokolą.
Kalbant apie mane – niekada gyvenime nesu paėmęs kyšio. Niekada nesu paėmęs nė vieno svetimo cento ar daikto!“.
S.Skvernelis savo įraše feisbuke teigia su K.Jaskelevičiumi bendravęs tik kabinete.
„Aš buvau tas pareigūnas, kuris Trakų policijos komisariate – pagal pažeidėjo gyvenamąją vietą – išnagrinėjo administracinę bylą ir skyrė baudą – 2000 litų. Aš su juo bendravau tik kabinete“, – teigia S.Skvernelis.
Jis teigia, kad per savo kaip policijos pareigūno karjerą yra nubaudęs ne vieną asmenį, kuris vairavo neblaivus.
„Visuomet buvau griežtas ir principingas, nes vairavimas apsvaigus – ypatingai sunkus pažeidimas, potencialiai gresiantis tragiškomis pasekmėmis ne tik pačiam pažeidėjui, bet ir niekuo dėtiems aplinkiniams“, – rašoma premjero pranešime.
Pateikiame visą K.Jaskelevičiaus laišką, anksčiau atsiųstą 15min:
„Esu tas kelių eismo taisyklių pažeidėjas, dėl kurio kaltės prieš 20 metų tuomečiam kelių policininkui, o dabartiniam kandidatui į prezidentus Sauliui Skverneliui jo vyresnybė skyrė vienintelę gyvenime nuobaudą – griežtą papeikimą, vėliau perkvalifikuotą į pastabą. Ta pačia proga norėčiau S. Skverneliui padėkoti už žinią apie mano mirtį. Sulaukiau daugelio draugų ir pažįstamų skambučių su priekaištu, kad, girdi, nepakviečiau į savo laidotuves. Sako, ką per anksti laidoja, tas dar ilgai gyvena.
Pateiksiu savo ano meto aplinkybių, kurias S.Skvernelis išdėstė debatuose su kitais kandidatais į prezidentus, versiją. Pamenu, buvo karštoka vasaros diena, išgėrėme su kolegomis po bokalą ar pusantro alaus. Po to, savo gėdai, sėdau prie vairo ir važiavau link Trakų, kur ir gyvenu. Praėjo jau daug laiko, tačiau dar ir šiandien gailiuosi savo poelgio. Kylant į kalniuką, ties Vingio parku, matyt, spustelėjau pedalą ir kiek viršijau leistiną mieste greitį. Ten mane ir sustabdė kelių policijos ekipažas. Nustatė lengvą girtumą (ar tai 0,8 ar 1 promilę). Nepuoliau teisintis, nuolankiai pripažinau savo kaltę. Kelių policininkai buvo mandagūs, net užjautė mane, vienas kuris tai mykė, lyg darė užuominą. Ar nesupratau tos užuominos, ar neturėjau reikiamos pinigų sumos, bet buvau nubaustas aniems laikams milžiniška bauda – 2000 litų. Niekam nesiskundžiau, neprašiau niekieno užtarimo, nors, pagal tuomet galiojusį Administracinių pažeidimų kodeksą, bauda už lengvą girtumą (iki 1,5 promilės) negalėjo viršyti 1500 litų.
Nuobaudą S. Skverneliui jo vyresnybė galėjo skirti dėl dviejų dalykų. Viena, dėl pernelyg didelės baudos už lengvą pažeidėjo girtumą ir nežymų greičio viršijimą. Manau, kad nuobaudos dydį galėjo lemti ir mano nesupratingumas. Antra, Skvernelis aiškina, kad jis neva neuždėjo antspaudo ant įvykio protokolo ir tai buvo formalus pretekstas jį nubausti. Tačiau, ko gero, to antspaudo jis neuždėjo sąmoningai, nes tarnaudamas Trakų rajono skyriuje, „pramogavo“ Vilniaus mieste. Uždėjus antspaudą, ši aplinkybė kaipmat išaiškėtų. Kita vertus, S. Skvernelį aš suprantu. Kiek tų pažeidėjų rajono keliukuose sulaikysi, o Vilniuje tik spėk suktis – kas greitį viršijo, kas pėsčiojo nepraleido, o žiūrėk, dar ir įkaušęs pasipainios.
Neprošal būtų žvilgterėti į mano administracinio pažeidimo bylą, kuri, reikia tikėtis, dar nesunaikinta. Kad įsitikinti, ar teisingai nurodyta mano sulaikymo vieta. Gal S. Skvernelis, būdamas toks nuoširdus ir doras, galėtų ir pats tą protokolą paviešinti. Ir pabaigai – keli išminties krislai: tas, kuris doras, nesimuš niekuomet į krūtinę tai tvirtindamas; tas, kuris neneigia tiesos, nesiguls kryžiumi įrodinėdamas, kad nesąs melagis. Ar šie dalykai po to nutikimo atpasakojimo yra S. Skvernelio pasaulio dimensija, tesprendžia pats kiekvienas.
O dėl manęs paskelbimo mirusiu ir šitaip padarius man didelę moralinę žalą, ar nederėtų man kreiptis į teismą? Ką patartų gerbiami piliečiai ir būsimieji rinkėjai?“
