Gabrielius Landsbergis klausė S.Skvernelio apie tai, kodėl jis nusprendė neateiti į opozicijos posėdį ir neatsakinėti į klausimus apie ištrintą įrašą. Konservatorių lyderis tvirtino, kad S.Skvernelis iš Seimo tribūnos pateikė net melagingą informaciją apie įrašo ištrynimo aplinkybes. S.Skvernelis tai neigė.
„Jūsų teiginiai apie melavimą yra netiesa ir melas“, – kalbėjo S.Skvernelis.
Premjeras tvirtino, kad į opozicijos posėdį aiškintis dėl ištrinto įrašo neis: „Aš į klausimus atsakiau ir tikrai nenorėčiau dalyvauti ten, kas nėra numatyta Seimo statute.“
Premjeras teigė nemanantis, jog įrašo sunaikinimas gali lemti tai, kad jis galėjo sulaužyti priesaiką ar pažeisti Konstituciją.
S.Skvernelis per Vyriausybės valandą Seime vėl skaitė įvairius teisės aktus, bet neatsakinėjo į klausimus apie jam nepalankų Vyriausybės kanceliarijos reglamentą, kuriame numatyta, jog Vyriausybės pasitarimų įrašai turi būti saugomi, o ne naikinami.
Įvairūs Seimo nariai daug kartų kartojo klausimą apie Vyriausybės kanceliarijos reglamentą, tačiau apie šį dokumentą premjeras tiesiog nekalbėjo.
„Vyriausybės kanceliarija saugo tą kažką tai, kas pagal Vyriausybės įstatymą ir Vyriausybės reglamentą turi būti saugoma" – kalbėjo S.Skvernelis.
S.Skvernelis anksčiau yra teigęs, kad gali pakartoti kiekvieną žodį, kurį pasakė tame pasitarime, kurio įrašas dabar yra sunaikintas. Seime jis buvo paprašytas pakartoti tuos žodžius viešai.
„Pakankamai ilgai užtruktų“, – atsakė S.Skvernelis. Jis teigė, kad esminė jo mintis buvo, jog reikia išspręsti problemą, kai žurnalistai duomenis iš Registrų centro gaudavo neteisėtai.
Ministras pirmininkas teigė nematantis jokių požymių, kad valdančioji dauguma kovoja su žiniasklaidos laisve.
„Tikrai nematau nei vieno šiandien požymio, kuris leistų sakyti, kad dauguma kovoja su žiniasklaidos laisve. Ne, žiniasklaidos laisvė kaip tik mūsų yra gerbiama, bet tai turi būti daroma laikantis įstatymo“, – kalbėjo S.Skvernelis.
Sunaikinto įrašo istorija
Primename, kad Vyriausybė atsisakė paviešinti ir vėliau sunaikino pasitarimo garso įrašą, kurio prašė žurnalistai iš skirtingų žiniasklaidos priemonių.
Tame pasitarime buvo svarstomos Susisiekimo ministerijos ir ministro Roko Masiulio iniciatyvos atverti viešus duomenis žurnalistams, po to kai Registrų centras staiga atsisakė žurnalistams teikti duomenis ir nutraukė keliolika metų taikytą praktiką. Dalis R.Masiulio siūlymų tame pasitarime buvo grąžinti tobulinti, dalis – atmesti.
15min žiniomis, šiame pasitarime premjeras S.Skvernelis spalvingai pasisakė apie žodžio laisvę ir pats prieštaravo susisiekimo ministro R.Masiulio siūlymams. Tai 15min patvirtino ir pasitarime dalyvavusi Interneto žiniasklaidos asociacijos pirmininkė Aistė Žilinskienė.
Žurnalistų sąjunga dėl Vyriausybės atsisakymo suteikti pasitarimo įrašą rengia kreipimąsi į teismą. Kompetentinga institucija – Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba yra išaiškinusi, kad žurnalistai turi teisę susipažinti su įrašu, o neteikdama informacijos Vyriausybė trukdo žurnalistams vykdyti profesinę pareigą ir informuoti visuomenę.
Premjero patarėjas Skirmantas Malinauskas yra atskleidęs tikslų laiką, kada buvo sunaikintas minėtas įrašas. Dėl šios informacijos atskleidimo Vyriausybė pradėjo tarnybinį tyrimą. Tačiau įrašo sunaikinimo laikas yra svarbi detalė, kuri rodo, kad Vyriausybė įrašą ištrynė jau žinodama išaiškinimą, kad jis yra svarbus visuomenei.
Įrašas buvo sunaikintas nepaisant ir pačios Vyriausybės kanceliarijos darbo reglamento. Naujienų agentūra BNS atskleidė, kad reglamentas numato, jog Vyriausybės posėdžių ir pasitarimų skaitmeniniai įrašai turi būti laikomi duomenų saugyklos kataloguose, o pasibaigus kalendoriniam mėnesiui – perkeliami ir saugomi Vyriausybės kanceliarijos archyve. Kanceliarija teisinasi, esą kiti reglamentai yra aukščiau ir įrašų saugoti neįpareigoja.
Vyriausybė pareiškė atsisakanti atkurti sunaikintą pasitarimo įrašą, nes „garso įrašo atkūrimas nėra reglamentuotas, todėl (Vyriausybė – 15min) neturi pagrindo spręsti dėl jo atkūrimo.“
Vyriausybės kanceliarija teigė, kad garso įrašai susinaikina automatiškai. Tačiau atsisakė parodyti, kaip įrašai yra naikinami, nes tai, pasak Vyriausybės, susiję su kibernetiniu saugumu. Vyriausybė žurnalistams nebeteikia jokių detalių apie įrašo sunaikinimo aplinkybes, motyvuodama, jog tai – saugumo klausimas.
Po kilusio skandalo Vyriausybė patvirtino laikinus sprendimus, kuriais Lietuvos žurnalistams sugrąžinama neatlygintina prieiga prie dalies Registrų centro duomenų. Taip pat įstatymo projektas yra pateiktas Seime.
Tačiau didelė dalis svarbių duomenų, kurie anksčiau buvo prieinami žurnalistams, lieka po užraktu. Žurnalistai negalės gauti archyvinių duomenų apie nekilnojamąjį turtą ir įmonių akcininkus. Šie duomenys žurnalistiniams tyrimams yra labai svarbūs. Politikai žada dėl to peržiūrėti teisės aktus, bet nėra aišku, kada tai bus padaryta.
