S.Skvernelis įvertino prezidento iniciatyvą, papasakojo, ką veikia jo suburta darbo grupė dėl COVID-19

Paaiškėjus Seimo rinkimų rezultatams bei sparčiai augant COVID-19 atvejų skaičiui Lietuvoje, šalies vadovo patarėjas Simonas Krėpšta pranešė, jog prie Prezidentūros steigiama sveikatos ekspertų patariamoji taryba. Ją turėtų sudaryti daugiau kaip 20 mokslininkų.

VIDEO: Prezidentas steigia COVID-19 ekspertų tarybą: bandys padėti tiek esamai, tiek būsimai valdžioms

Prezidentas steigia COVID-19 ekspertų tarybą: bandys padėti tiek esamai, tiek būsimai valdžioms

Taryba turėtų užtikrinti procesų perdavimą tarp valdžių, teikti reguliarias išvadas apie COVID-19 plitimą, priemones, kurių derėtų imtis visuomenei, bei išteklius.

Vertina teigiamai

S.Skvernelis šią iniciatyvą įvertino palankiai, tačiau pabrėžė, jog galutinis sprendimas – Vyriausybės rankose.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Tomas Beržinskas

„Premjeras teigiamai vertina visas nuoširdžias iniciatyvas ir pastangas, kurios, kaip pagalba Ministrų kabinetui, dedamos siekiant valdyti viruso plitimą.

Atkreipsiu dėmesį, jog galutinius sprendimus, susijusius su COVID–19 situacijos valdymu, šiandien priima ir ateityje priiminės būtent Vyriausybė“, – 15min nurodė premjero atstovas T.Beržinskas.

Dar tik įsibėgėjant COVID-19 plitimui, kovo pabaigoje, ministras pirmininkas S.Skvernelis sudarė darbo grupę pasiūlymams dėl COVID-19 ligos valdymo svarstyti ir teikti. Joje – septyni nariai.

T.Beržinskas tikino, jog ši grupė iš viso pasitelkė 22 mokslininkus ir klinicistus, tačiau, kas jie tokie, nenurodė.

Darbo grupė pasitelkė 22 Lietuvos mokslininkus ir klinicistus.

„Darbo grupė pasitelkė 22 Lietuvos mokslininkus ir klinicistus, kurie yra iš Vilniaus universiteto, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, Kembridžo universiteto, Santaros klinikų ir Kauno klinikų“, – nurodė jis.

Grupė nagrinėjo mokslines publikacijas

Darbo grupė, pasak patarėjo nagrinėjo pasaulio mokslines publikacijas apie COVID-19 infekciją.

„Nagrinėta 10 tematinių klausimų, kuriuose apžvelgiami naujausių mokslo tyrimų ir biotechnologijų plėtros, susijusios su SARS-CoV-2 sukelta COVID-19 pandemija, naujausi rezultatai.

Klausimų sąrašas pateikiamas žemiau:

1. Kas žinoma apie sparčius SARS-CoV-2 mutavimo pavojus ir tikimybę, jog per artimiausius 12 mėn. bus susidurta su naujais, galbūt pavojingesniais SARS-CoV variantais?

2. Kokia yra vakcinų perspektyva – tradicinių ir RNR vakcinų sukūrimo ir/arba įvedimo į klinikinę vakcinavimo praktiką?

3. Kokia yra situacija su jau patvirtintais ir naudojamais kitoms ligoms gydyti cheminiais vaistiniais preparatais, kokie vaistai (pvz., Favipiravir, cholorquine ir kt.), kiek patikimos žinios apie jų efektyvumą, ar gauti klinikiniai efektyvumo duomenys?

4. Kokia yra situacija su naujai vystomais vaistais, įskaitant cheminius, rekombinantinius baltymus, terapinius antikūnus ir pan.?

5. Kokia yra situacija su bioinformatikinių metodų priešvirusinių SARS-CoV-2 vaistų paieškai ir klinikiniams bandymams naudojimu?

6. Nevaliduoti, bet taikytini r RT-PCR metodai, naudojant mokslinių tyrimų laboratorijas, aparatūrą ir reagentus?

7. Nauji ne r RT-PCR metodai SARS-CoV-2 detektavimui klinikiniuose mėginiuose (nurodytos įstaigos, kompanijos)?

8. Nauji metodai SARS-CoV-2 detektavimo aplinkoje: oro aerozoliuose, ant kietųjų paviršių (metalų, plastiko ir pan.) ir skysčiuose (geriamas vanduo, nuotėkos ir pan.).

9. Lietuvos mokslininkų vykdomi su SARS-CoV-2 sukelta COVID-19 pandemija tyrimai.

10. Kamieninės ląstelės ir COVID-19“, – vardijo T.Beržinskas.

Renkasi pora kartų per mėnesį

Pagal šiuos klausimus surinkta medžiaga, pasak jo, sudaro 58 puslapius. Tai – pagrindinės trumpos išvados ir vertinimas bei 10 priedų, kuriuose esą pateikiami naudoti šaltiniai ir ekspertų nuožiūra parengtos platesnės išvados ir (ar) individualios ekspertų nuomonės.

Surinkta medžiaga, atstovo teigimu, nuolat atnaujinama.

„Darbo grupėje taip pat nagrinėti COVID-19 pagrindiniai medikamentai, taikomi kitų šalių klinikinėje praktikoje; organizaciniai darbai dėl COVID-19 vakcinos įsigijimo; kitų šalių sergamumo, ištyrimo, gydymo organizavimo praktika; karščiuojančio paciento ištyrimo, gydymo ir izoliacijos algoritmas; kartotinių PGR tyrimų atlikimo taktika ir tikslingumas; greitųjų „point-of-care“ testų SARS-Cov-2 infekcijos diagnostikai apžvalga ir kita“, – toliau vardijo T.Beržinskas.

Visais minėtais klausimais darbo grupė, anot jo, priėmė sprendimus, o juos esą vėliau įgyvendino Sveikatos apsaugos ministerija, asmens sveikatos priežiūros įstaigos ir kitos įstaigos.

S.Skvernelio suburta darbo grupė, pasak T.Beržinsko, renkasi vieną ar du kartus per mėnesį, prireikus – ir dažniau.

Prezidento iniciatyvą steigti patariamąją sveikatos ekspertų tarybą įvertino ir sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga. Jis teigė, jog stebuklų iš šios tarybos tikėtis nereikėtų, o karantinas ir judėjimo apribojimai iš esmės yra vienintelės priemonės, kurių galima imtis siekiant suvaldyti krizę.