„Tai yra vienas iš svarstymų, kuriuo būtų galima pasiekti tas visuomenės grupes, kurias mes norime, ir skatinti smulkųjį ir vidutinį verslą (...) Mes galėtume (teikti – BNS) tam tikrą subsidiją arba tam tikrą skatinimą vaučerių forma įsigyti maisto. Greičiausiai tai bus maisto prekės, tiesiogiai iš gamintojo, iš tiekėjo. Techniškai tai nėra sudėtinga“, – žurnalistams Vyriausybėje sakė S.Skvernelis.
Anot jo, tai leistų nedidinant administracinės naštos skatinti smulkų ir vidutinį verslą.
„Nenorime jokiu būdu didinti išmokų, leiskime žmonėms užsidirbti. Visa tai, ką Vyriausybė daro, nukreipta į tai, kad dirbantys žmonės galėtų užsidirbti, jiems būtų mažesnė mokestinė našta ir jie galėtų tas pajamas gausinti. Bet viena iš formų, kaip skatinti konkurenciją, remti smulkų ir vidutinį verslą ir kartu skatinti žmones, kuriems labiausiai reikia, yra šita sistema, kuri svarstoma“, – sakė premjeras.
Jis neigė, kad tam reikės daugiau mokesčių inspektorių.
„Lengviausiai kritikų argumentas, kadangi neturi ką pasiūlyti racionalaus, tai kritikuoti. Mes turime šiandien pakankamai sparčiai elektronizuotą mūsų sistemą. Tarp jų ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, ir šiandien taip pat galime elektroniniu būdu daug paslaugų gauti“, – aiškino S.Skvernelis.
Premjeras praėjusią savaitę užsiminė, kad Finansų ministerija papildomai siūlo finansines paskatas įsigyjant maisto produktus mažiausias pajamas gaunantiems gyventojams.
Premjero patarėjas Skirmantas Malinauskas BNS sakė, kad idėja yra labiausiai orientuota į ūkininkus ir šeimos verslus, o pirkėjai su kuponais galėtų gauti 20-30 proc. nuolaidą.
„Žmonės galėtų įsigyti, pavyzdžiui, 10 eurų vaučerį, už jį sumokėdami 7-8 eurus, priklausomai nuo to, kokio dydžio nuolaida jiems būtų siūloma. Už tuos vaučerius jie galėtų pirkti būtiniausius maisto produktus. Analizė, kurią dabar daro Žemės ūkio ministerija, yra, kur galėtų tuos vaučerius panaudoti (...) Turbūt prasmingiausia, kad į tokias parduotuves, kurios yra vadinamos trumpesnės grandinės, tai yra be tarpininkų, kur ūkininkai patys gali tiekti savo produkciją tiesiai žmonėms, juos galima būtų paskatinti ateiti tokių vaučerių pagalba“, – sakė S.Malinauskas.
Pasak jo, pirkėjai bus suinteresuoti ieškoti, o ūkininkai – siūlyti mažesnes kainas.
„Apie techninę pusę irgi yra kalbėta. Tai galėtų būti popierinis vaučeris, kartais skaitmeninis. Principas labai paprastas, tai yra čekis, liudijantis, kad žmogus įmokėjo 7-8 eurus, o to čekio buvimas reiškia, kad jis gali išleisti 10 eurų ūkininko parduotuvėje. Mėnesio pabaigoje ūkininkas arba šeimos verslo atstovas pilną sumą gali susigrąžinti iš valstybės. Manome, kad tai galėtų būti geras variantas, kuris padėtų ir didinti konkurenciją prekybos tinklams, ir padėtų žmonėms įsigyti maisto produktus (pigiau – BNS)“, – kalbėjo premjero patarėjas.
Šiuo metu sprendžiama, kokia apimtimi ir nuo kada bus galima taikyti naujovę. Jo teigimu, Konkurencijos taryba ir Ūkio ministerija ruošia konkurencijos žemėlapį – tai yra kur prekybos tinklų koncentracija yra didžiausia.
„Kitas variantas – paleisti visur, visoje Lietuvoje. Dar vienas variantas: ar taikyti visiems – bet kas galėtų įsigyti ribotą vaučerių kiekį per mėnesį, ar tai turėtų būti asmenys, kuriems valstybės paramos reikia labiausiai“, – kalbėjo S.Malinauskas.
Jo teigimu, racionalu, jeigu kuponų kiekis būtų ribotas, nes priešingu atveju patys ūkininkai galėtų piktnaudžiauti. Pasak jo, 3-5 kuponai leistų žmogui turėti 10-15 eurų naudos per mėnesį.
S.Malinausko teigimu, tikimasi, kad galutiniai pasiūlymai dėl iniciatyvos bus pateikti dar šiemet.
Portalo delfi.lt teigimu, tokia kuponų sistema veikia Belgijoje. Gyventojai galėtų įsigyti tam tikros vertės kuponus už mažesnę kainą, juos panaudoti apsipirkdami smulkiųjų prekybininkų ar ūkininkų įsteigtose parduotuvėse, pirkdami būtiniausius maisto produktus. Dalį kupono kainos kompensuotų valstybė.
