„Susitarimas su „Orlen“ buvo neišvengiamas, nes ginčas, besitęsiantis keletą metų, kenkė ir „Lietuvos geležinkeliams“, ir pačiai „Orlen“ įmonei, ir tarpvalstybiniams santykiams su Lenkija“, – kalbėjo S.Skvernelis.
Pasak premjero, jeigu Lietuva būtų pralaimėjusi teismą dėl geležinkelių tarifų su „Orlen Lietuva“, būtų mokėjusi „ne vieną ir ne du šimtus milijonų eurų žalą“.
„Pasirašius sutartį naudą turi pirmiausia „Lietuvos geležinkeliai“ su krovos kiekiu ir naujomis kryptimis. <...> Tarifai, kurie yra suderinti su „Orlen“, vėlgi yra pirmiausia naudingi Lietuvai. Jeigu pasvertume balansą, greičiausiai tai būtų Lietuvos pusėje“, – kalbėjo S.Skvernelis.
Premjeras savo kalboje nepasakė, kiek nuolaidų taikos sutartimi „Lietuvos geležinkeliai“ suteikė „Orlen Lietuvai“. 15min šaltinis, savo akimis matęs dokumentą, teigė, kad nuolaidų suma siekia 100 milijonų eurų. O „Orlen Lietuva“ atstovai teigė, kad nuolaidų suma yra gerokai pervertinta, bet tikslios sumos jie negali atskleisti dėl konfidencialumo.
„Nepamirškime dar kitų dalykų: išardytas Rengės ruožas, paskirta bauda, bet mes nekalbame apie „Orlen“ pretenzijas dėl žalos atlyginimo“, – kalbėjo S.Skvernelis, kuris teigė, kad tokiu atveju būtų kalbama apie dešimtis milijonų.
Vėliau premjeras kalbėjo apie vadinamąjį VIAP mokestį – tai mokesčio už elektrą dalis. 15min tyrimas skelbė, kad „Orlen Lietuva“ ilgus metus nemoka dalies šio mokesčio ir sukaupė 12 milijonų eurų skolą valstybei. Taip pat tyrimas skelbė, kad Energetikos ministerija sukūrė lengvatą, leisiančią dideliems koncernams ir elektros vartotojams susigrąžinti 85 proc. sumokėto VIAP mokesčio.
„Pakeitimai, buvo padaryti visoms įmonėms, kurios naudoja daug energijos ir negali konkuruoti dėl energijai imlių savo technologijų. Šitą VIAP lengvatą turi teisę gauti esant dviem būtinoms sąlygoms. Pirma sąlyga – [turi] nebūti įsiskolinimų už VIAP, kas yra skleidžiamas melas, kad turint skolą galima susigrąžinti. Antra, turi būti įdiegtos energetinio efektyvumo priemonės“, – sakė S.Skvernelis.
Premjero teiginys apie melą nėra pagrįstas, nes 15min savo tyrime pabrėžė, kad turint skolų, lengvata pasinaudoti negalima. Citata iš 15min tyrimo: „VIAP mokesčio savavališkai nemokėjusi „Orlen Lietuva“ kol kas negali ta lengvata pasinaudoti, nes turi 12 milijonų eurų skolą valstybei. Tačiau koncernas paskelbė svarstantis skolą grąžinti. Jeigu taip nutiks, „Orlen Lietuva“ kasmet iš valstybės biudžeto galės gauti maždaug po milijoną eurų.“
Premjeras teigė, kad teisę pasinaudoti sukurta lengvata turi 150 Lietuvos įmonių, šiuo metu ja naudojasi 39.
Vėliau S.Skvernelis kalbėjo apie trečią „Orlen Lietuvai“ naudingą sprendimą – specialiai šiai įmonei pritaikytus elektros rezervo aukcionus.
„Buvo paskleistas akivaizdus melas, žinant, kad tai skleidžiama, bet tai vis tiek buvo padaryta – girdėjote turbūt apie rezervą, kad „Orlen“ laimėjo ir dėl to reikės kažkiek milijonų atiduoti „Orlen“, – sakė S.Skvernelis.
15min primena, kad „Orlen Lietuva“ tokius aukcionus laimėjo dvejus metus iš eilės ir per juos gavo 6 milijonus eurų.
Premjeras teigė, kad jeigu nebūtų aukciono, tai rezervo paslauga būtų kainavusi daug daugiau, o dabar buvo sutaupyta beveik 30 milijonų eurų.
Vis dėlto premjeras nieko nepakomentavo apie 15min tyrime atskleistą faktą, kad prieš pat elektros rezervo aukcioną pagal „Orlen Lietuva“ prašymą buvo specialiai pakeistos aukciono sąlygos ir iš taisyklių išbrauktas įmonei nepalankus reikalavimas.
Paklaustas, ar su lenkų koncernu aptarinėjo paramą krepšinio klubams „Rytas“, „Lietkabelis“, Regionų krepšinio lygai, S.Skvernelis sakė: „Pamiršot Kauno „Žalgirį“. Kodėl? Nėra mano „aplinkos žmogaus“? Su „Orlen“ kalbama jiems svarbiais klausimais. Kalbant su Lenkijos vadovais, kalbama visada, kad įmonės būtų socialiai atsakingos. „Orlen“ puikiai remia ir daug remia socialinių, sporto veiklų nuo Mažeikių iki Vilniaus. Visa tai, kas yra prirašyta... Nežinau, kodėl nesurado mano aplinkos žmogaus Kauno „Žalgiryje“.
Iš tiesų 15min tyrimas skelbė apie paramą Kauno „Žalgiriui“. Citata iš 15min tyrimo: „Kauno „Žalgiris“ yra vienintelis krepšinio klubas, savanoriškai įvardijęs iš „Orlen Lietuvos“ gautą pinigų sumą – šis klubas gavo 270 tūkstančių eurų. „Žalgirio“ negalima sieti su S.Skvernelio aplinka, bet prieš pat prezidento rinkimus vykusiose Eurolygos rungtynėse „Žalgirio“ arenos pranešėjas viešai paskelbė padėką premjerui už tai, kad šis grąžino klubui skolą už dvidešimties metų senumo pergalę Eurolygoje – daugiau nei pusę milijonų eurų iš valstybės biudžeto. Tokią priešrinkiminę „Žalgirio“ padėką žiūrovai pasitiko garsiu švilpimu.“
S.Skvernelis sakė: „Šita parama, kuri skirta, nėra nei Bieliauskui, nei Gudeliui, ji yra skirta sporto klubui, o ne į kišenę. Krepšinis Lietuvoje nėra pelningas ir akcininkai, savininkai, dalininkai turi nuostolį. Dabar padėkokime visi Kauno „Žalgirio“, „Lietkabelio“, „Ryto“ galbūt dar kažkokių komandų sirgaliai, nes galbūt įmonės tokios paramos ir neteiks, kam to reikia. <...> Tai yra žema.“
Paklaustas, ar lenkų politikų prašė paramos krepšinio klubams, premjeras atsakė: „Neprašiau paramos konkretiems klubams, na, galbūt „Žalgirį“ paminėjau. Mano komanda.“
Paklaustas, kieno prašymu ši Vyriausybė ėmėsi eiti į kompromisus su „Orlen“, sprendžiant įmonės problemas, S.Skvernelis sakė, kad tai buvo padaryta „Lietuvos Respublikos gyventojų interesu ir prašymu“.
Jis patvirtino „Orlen“ klausimus aptarinėjęs su aukščiausiais Lenkijos politikais, bet teigė, kad tai nebuvo Jaroslawas Kaczynskis. Premjeras sakė su J.Kaczynskiu susitikęs du kartus.
Paklaustas, ar jis pats pasiūlė Vyriausybės pagalbą „Orlen“, ar tai buvo prašymai iš Lenkijos pusės, premjeras teigė: „Vyriausybė nepadėjo nieko išspręsti, jokios pagalbos nesuteikė. Mes sprendėme problemą, kuri buvo įšalusi tarp „Lietuvos geležinkelių“ ir „Orlen“ ir visas kitas problemas, susijusias su valstybine lenkų naftos perdirbimo įmone, kuri į Lietuvą atėjo politiniu sprendimu, kad neatitektų pirkėjui iš Rytų.“
S.Skvernelis teigė, kad jo kaip premjero uždavinys buvo išspręsti visas problemas, ir jis didžiuojasi tai padaręs.
Ryšiai su „Orlen Lietuva“
Pirmadienį 15min tyrimas atskleidė, kad Sauliaus Skvernelio Vyriausybė priėmė ne vieną Lenkijos naftos koncernui „Orlen Lietuva“ naudingą sprendimą. Koncernas gavo šimtamilijoninių nuolaidų ir valstybės užsakymų, kurių sąlygos buvo pritaikytos pagal šio koncerno prašymus.
Iškart po to „Orlen Lietuva“ parėmė su S.Skvernelio aplinkos verslininkais susijusius krepšinio klubus: Vilniaus „Rytą“, kurio dalininkas yra viešųjų ryšių konsultantas Darius Gudelis; Panevėžio „Lietkabelį“, kurio prezidentu yra buvęs kelių policininkas, dabar verslininkas Alvydas Bieliauskas; Regionų krepšinio lygą, kurią valdė tas pats D.Gudelis ir verslininkas Tomas Pačėsas, organizavęs slaptus S.Skvernelio susitikimus su galingiausiu Lenkijos politiku Jaroslawu Kaczynskiu.
