Antradienį priešpiet G.Nausėda vėl susitiko su S.Skverneliu aptarti Vyriausybės formavimo. Susitikimas – darbinis, po jo komentarų neteikė nei prezidentūros atstovai, nei premjeras.
Tiesa, premjero patarėjas viešųjų ryšių klausimas Tomas Beržinskas patvirtino, kad planuojama, jog S.Skvernelis trečiadienį šalies vadovui pateiks ministrų kandidatūras.
Antradienį paaiškėjo, ką į ministrus siūlo į valdančiąją koaliciją įsiliejusi Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA-KŠS). Vis dėlto klaustukų dėl to, kaip atrodys atnaujinta Vyriausybė, dar yra.
Daliai politologų keistai atrodo ir eurokomisaro parinkimo procesas.
Antradienį su paskirtąja Europos Komisijos (EK) pirmininke Ursula von der Leyen turi susitikti valdančiosios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) vicepirmininkas Virginijus Sinkevičius. Tačiau, politologų nuomone, dar nėra aišku, ar jis tikrai gali tapti mūsų šalies atstovu naujojoje EK.
Stebime politinį spektaklį
Mykolo Romerio universiteto (MRU) lektorės Rimos Urbonaitės teigimu, Vyriausybės sudėties atnaujinimo laikotarpis šiek tiek pradėjo stebinti. Ji vertina ne tik įstatymiškai tam skirtą terminą. Politologė pastebėjo, kad derybos dėl valdančiosios koalicijos performavimo vyko nuo prezidento rinkimų.
Esą per tą laiką galima buvo derėtis ne tik dėl tam tikrų koalicinės sutarties punktų, bet ir rimčiau tartis dėl pavardžių, kurios vėliau bus teikiamos prezidentui.
„Man atrodo, kad dabar mes matome, kad nei ilgų derybų, kurios vyko ilgiau nei mėnesį, metu, nei dabar, nuo to laikotarpio, kai Seime buvo patvirtinta S.Skvernelio kandidatūra, mes iš esmės bent jau viešojoje erdvėje rimtesnio progreso nematome“, – pabrėžė R.Urbonaitė.
Didžiausia problema, jos nuomone, yra ne tik tai, kad taip ir neateina politinė vasara, bet tai, jog kol vyksta visi šie procesai, svarbūs darbai valstybėje į priekį stumiasi labai sulėtintais tempais arba kai kurios iniciatyvos yra apskritai pristabdomos.
„Čia mes kol kas einame į, pavadinkime, minusą dėl to, kad vietoj to, jog dirbtumėme, stebime tokį politinį spektaklį. Veiksmo daug, rezultato kol kas yra mažai“, – akcentavo MRU lektorė.
Čia mes kol kas einame į, pavadinkime, minusą dėl to, kad vietoj to, jog dirbtumėme, stebime tokį politinį spektaklį. Veiksmo daug, rezultato kol kas yra mažai.
Procesą sunkina ne vienas veiksnys
R.Urbonaitės manymu, priežasčių, kodėl Vyriausybės atnaujinimo procesas yra problemiškas, yra ne viena.
Kalbant apie ministrų paieškas visada aktualus yra kadrų klausimas. Ypač dabar, kai Vyriausybei dirbti liko kiek daugiau nei metai ir faktiškai pusmetis bus skirtas rinkimų kampanijai.
„Tai norinčių eilė čia nesusidaro. Tuo labiau kad ministrų paieškos jau vyksta kurį laiką ir tai, ką mes matome ministrų kėdėse, tikrai rodo, kad šis postas yra šiek tiek devalvuotas ir tikrai nelengva surasti žmones“, – kalbėjo politologė.
Kitas dalykas – tai, kad yra keturi valdančiosios koalicijos partneriai, rasti bendrą vardiklį tarp jų yra nelengva. Taip pat R.Urbonaitė išskiria S.Skvernelio ir LVŽS pirmininko Ramūno Karbauskio nesutarimus.
„Jie irgi deda tam tikrą šešėlį ir tas procesas šiek tiek sunkėja. Aišku, ir premjeras pats puikiai supranta, kad į ministrus neturėtų teikti bet ko, dėl to, jog jam teks atsakomybė ir jam teks dirbti su šiais ministrais, kurie ir pagal Konstituciją jam yra tiesiogiai pavaldūs“, – aiškino MRU dėstytoja.
Ketvirtas svarbus dalykas, kurį išskyrė R.Urbonaitė, yra naujasis prezidentas.
G.Nausėdai, į kurį dabar nukreipti įdėmūs visų žvilgsniai, Vyriausybės sudėties atnaujinimas yra šioks toks testas, rinkėjų lūkesčiai kadencijos pradžioje yra labai aukšti.
Matyt, šalies vadovas yra išsikėlęs uždavinį pasiųsti žinutę, kad jis bus proaktyvus tokiais klausimais ir sieks maksimaliai geriausio rezultato – kad Vyriausybėje dirbti kompetentingi ministrai.
„Ir jis čia yra tam tikruose spąstuose, nes politinės partijos duoda savus kandidatus, S.Skvernelis irgi turi savo viziją, o jam reikia galiausiai pasakyti, kad, žiūrėkite, aš padariau viską, ką geriausia galiu. Bet, kita vertus, situacija yra tokia, kad turėti geresnės sudėties Vyriausybę yra nežmoniškai sudėtingas uždavinys“, – sakė R.Urbonaitė.
Situacija yra tokia, kad turėti geresnės sudėties Vyriausybę yra nežmoniškai sudėtingas uždavinys.
Vis dėlto ji svarstė, kad G.Nausėda kažkaip turės spręsti LLRA-KŠS kandidatu į susisiekimo ministrus siūlomo Jaroslavo Narkevičiaus klausimą. Anot politologės, šios figūros kontroversiškumas niekur nedingsta pakeitus ministeriją (anksčiau jį svarstyta teikti į vidaus reikalų ministrus).
R.Urbonaitė prognozavo, kad politinės vasaros nesulauksime.
„Panašu, kad tam tikra prasme įklimpome į procedūrinius dalykus ir Vyriausybės formavimas išsitempė į itin ilgą laikotarpį. Ir prezidento tie susitikimai, po kurių kol kas irgi nieko nežinome – daugiau mažiau atėjo, išėjo ir tiek žinių. Tai, aš manau, kad čia situacija yra įklampinusi visus ir dabar pasakyti, kuo galiausiai visa tai baigsis, yra pakankamai sudėtinga“, – kalbėjo ji.
Panašu, kad tam tikra prasme įklimpome į procedūrinius dalykus ir Vyriausybės formavimas išsitempė itin į ilgą laikotarpį.
Siūlai bet kada gali iširti
Vilniaus universiteto (VU) Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) profesorius Tomas Janeliūnas sakė, kad turint galvoje aplinkybes, tai, kad koalicijos formavimas nebuvo labai sklandus, aiškus ir užtikrintas, Vyriausybės sudėties atnaujinimas dar gana normalus.
„Bet iš tikrųjų visa situacija yra tokia, kad iš esmės tiek Vyriausybė, tiek koalicija laikosi ant labai silpnų siūlų ir, atrodo, kad jie bet kada gali iširti“, – teigė politologas.
Klausiamas, kur, jo vertinimu, labiausiai stringa procesai, T.Janeliūnas minėjo, kad ryšiai tarp Vyriausybės ir Seimo koalicijos yra labai neaiškūs.
Anot VU TSPMI profesoriaus, pakankamai akivaizdu, kad Vyriausybė yra sau, valdantieji – sau.
„Tarkime, koalicijos siūlomi dalykai ar ministrai nelabai iškart randa greitą pritarimą S.Skvernelio pusėje. Šiuo atveju ir prezidentas yra labiau linkęs neskubėti su koalicijos palaikymu, o tiesiog nori aiškesnių argumentų ir aiškesnio atsakomybės pasidalijimo.
Pati koalicija iš tikrųjų yra labai neužtikrinta, turint galvoje, kad „Tvarkos ir teisingumo“ partija egzistuoja kaip frakcija koalicijoje vien tik iš valstiečių ir žaliųjų malonės. Tai, aišku, jų pageidavimai Vyriausybėje dėl galimybės turėti ministrus yra labai neužtikrinti ir atitinkamai galima juos spausti: ar, sakykime, atsiimant pažadą dėl krašto apsaugos ministro, ar suteikiant naujus pažadus dėl kitų ministerijų ir panašiai.
Tas neapibrėžtumas, matyt, irgi nemažai lemia, kad ne iki galo aiški ir Vyriausybės sudėtis, ir ta galutinė situacija, kiek kokio svorio kiekviena frakcija gali turėti“, – komentavo politologas.
Eurokomisaro paieškos primena kreivų veidrodžių karalystę
R.Urbonaitė pabrėžė, kad kandidato į eurokomisarus atranka mūsų šalyje pradėjo vystytis nežinia nuo kurio galo. Didele problema ji vadino tai, kad gerokai užtempėme su galimo EK nario paieškomis.
Politologės vertinimu, šis dalykas tapo mūsų vidaus politikos drama, nors dėl to turėjo vykti normalios derybos, paprašyti, turėjome ieškoti dviejų kandidatų, galvoti apie tai, kokias pozicijas jie galėtų užimti EK, Lietuvos prisidėjimą prie procesų, vykstančių Europos Sąjungoje (ES), ir panašiai.
„Man atrodo, kad tas bendras vardiklis, mūsų vizijos, kaip mes dalyvaujame ES procesuose, buvo išnykęs. Bendru vardikliu tapo vidiniai interesai, vidinės ambicijos. Galiausiai visa tai užsitęsė iki nenormalaus laikotarpio. Dabar V.Sinkevičius lyg ir vyksta su ekonomikos ir inovacijų ministro statusu. Premjeras sako, kad tai ne jis siunčia, o jis lyg ir pats susiorganizavęs.
Tokie keisti procesai vyksta. Aišku, gerai, kad bent jau dabar kažkas iš viso susitikinėja vienais ar kitais formatais. Bet šiaip reikia pasakyti, kad ta procedūra gerokai išsikreipė ir čia turime kažkokią kreivų veidrodžių karalystę“, – akcentavo politologė.
Reikia pasakyti, kad ta procedūra gerokai išsikreipė ir čia turime kažkokią kreivų veidrodžių karalystę.
T.Janeliūno nuomone, tai, kad užtruko kandidato į eurokomisarus patvirtinimas, pirmiausia lėmė problemos dėl koordinavimo. Vyriausybė ir Seimo LVŽS frakcija turi visiškai skirtingus įsivaizdavimus. V.Sinkevičius, matyt, labiau laikosi frakcijos pozicijos ir tikisi, kad jam šito užteks.
Tačiau, pasak VU TSPMI profesoriaus, laikinasis ekonomikos ir inovacijų ministras anaiptol negali būti visiškai tikras dėl to, kad taps mūsų šalies kandidatu į EK.
„Kol kas dar nėra didelio aiškumo dėl to. Manau, kad galima tikrai dar sulaukti įvairių variantų“, – teigė T.Janeliūnas.
