„Jie gavo šiek tiek didesnį procentą, bet jeigu pažiūrėtumėte, nuo 2015 metų reikėtų analizuoti, man atrodo, kad tie du rajonai ir buvo išskirti – tiek Vilniaus, tiek Trakų rajonas, kai negavo visai. Tai kažkokia, matyt, yra kompensacija arba balansas“, – penktadienį Šiaulių rajone, Naisiuose, žurnalistams sakė S.Skvernelis.
„Nuo 2015 metų tas protokolinis sprendimas galioja ir buvo ne vieneri, ne dveji metai, kai šitos savivaldybės apskritai negavo nė vieno euro, tiesiog buvo ignoruojamas tas sprendimas“, – pabrėžė jis.
Paklaustas, kodėl apie galimybę gauti lėšų pernai informuotos tik šios dvi savivaldybės – Vilniaus rajono ir Trakų rajono, premjeras teigė, jog to reikėtų klausti Susisiekimo ministerijos.
„Aš manau, kad praktika ta, kokia yra taikoma, kad apie tuos papildomus pinigus informuojamos visos savivaldybės, kurios vieną ar kitą kriterijų atitinka. Tai mes jeigu kalbame apie savivaldybes, kurios patenka pagal 2015 metų protokolą, tai jos yra ne dvi, jos šešios ar septynios yra ir jos tas lėšas gavo ir buvo papildomai skiriamos lėšos“, – teigė S.Skvernelis.
„Susisiekimo ministerija teikia Vyriausybei nutarimo projektus“, – pabrėžė premjeras.
Premjeras: nereikia iniciatyvų, sprendimas yra
Prezidentui Gitanui Nausėdai penktadienį paskelbus, kad siekiant išvengti interesų konfliktų jis žada inicijuoti įstatymų pataisas, kurios sprendimus dėl kelių asfaltavimo perkeltų į savivaldybių lygmenį, S.Skvernelis teigia, kad tai pernai jau buvo padaryta.
„Nereikia iniciatyvų, tai yra padaryta 2019 metais tas sprendimas buvo priimtas. Mes tikrai turėjome gausybę nusiskundimų iš būtent merų dėl to, kad kažkas, tas kažkas tai Kelių direkcija, nusprendžia pagal savo sugalvotus kriterijus, kokia gatvė turi būti asfaltuojama, koks kelias turi būti remontuojamas – aš kalbu apie vietinės reikšmės kelius arba rajoninės reikšmės kelius, tai tie sprendimai buvo ir padaryti“, – teigė S.Skvernelis.
Jis priminė, kad ir garsiojoje jo gatvės istorijoje lėšas konkrečiai gatvei paskyrė savivaldybė, o ne ministerija.
Ketvirtadienį VTEK pranešė, kad neturi pakankamai duomenų konstatuoti, kad premjeras Saulius Skvernelis galėjo supainioti viešuosius ir privačius interesus, Vyriausybei priimant sprendimą skirti 300 tūkst. eurų Upės gatvės daliai Vilniaus rajone asfaltuoti.
Šioje gatvėje gyvena premjeras su šeima.
Pusmetį situaciją tyrusi komisija konstatavo, kad nepakanka duomenų, kad premjeras Vyriausybei pernai spalį skiriant lėšas Vilniaus rajono savivaldybės keliams galėjo žinoti apie tai, jog pinigai bus skirti jo gatvei ir taip galėjo pažeisti įstatymus, todėl tyrimą nusprendė nutraukti.
Pats premjeras neigė žinojęs, kokiai gatvei skiriamos lėšos.
Dviem rajonams atseikėta dukart, kiti – neinformuoti
Susisiekimo ministerija anksčiau yra informavusi, kad papildomas 300 tūkst. eurų finansavimas Vilniaus rajono savivaldybei keliams tvarkyti pernai spalį iš rezervo buvo skirtas pagal 2015 metų Vyriausybės protokolo nuostatą, numatančią papildomą 10 proc. finansavimą tautinių mažumų gausiai gyvenamoms savivaldybėms. Tokių yra šešios – Vilniaus rajono, Trakų rajono, Švenčionių rajono, Ignalinos rajono, Šalčininkų ir Visagino.
Pagal minėtą nutarimą Vilniaus ir Trakų rajonams, skirtingai nei likusioms keturioms savivaldybėms, pernai lėšų buvo skirta dukart.
Vienu sprendimu pagal šį nutarimą pernai gegužę paskirta papildomai visoms šešioms savivaldybėms po 10 proc. lėšų papildomai. Kitu sprendimu pernai spalį pagal 2015 metų Vyriausybės nutarimą Vilniaus ir Trakų rajonams skirta dar papildomai lėšų.
Susisiekimo ministerija anksčiau yra informavusi BNS, kad keliams tvarkyti pernai „Vilniaus rajono savivaldybei tautinėms mažumoms papildomai buvo skirta 17,6 proc. nuo skaičiuojamųjų Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) lėšų, Trakų rajono savivaldybei tautinėms mažumoms papildomai buvo skirta 21,3 proc. nuo skaičiuojamųjų KPPP lėšų“.
Susisiekimo ministerija taip pat yra patvirtinusi, jog kitos keturios tautinių mažumų gausiai gyvenamos savivaldybės papildomų lėšų pernai rudenį pagal 2015 metų Vyriausybės nutarimą negavo, nes nesikreipė.
Ministerija taip pat anksčiau yra patvirtinusi BNS, kad kitos savivaldybės apie tokią galimybę nebuvo informuotos: „Kitos keturios savivaldybės nebuvo informuotos, kad gali prašyti papildomų lėšų“.
