Vyriausybė trečiadienį pritarė naujoms subsidijoms gyventojams ir darbdaviams.
Žiupsnis priešrinkiminio populizmo
Ekonomistas Romas Lazutka į tai, kad 200 eurų dydžio vienkartinė išmoka būtų išmokėta 2020 metų rugpjūčio mėnesį be atskiro asmens prašymo, sureagavo feisbuke:
„Jei ne rinkimai po poros mėnesių, būtų kvailystė, dabar panašiau į niekšybę.“
Jei ne rinkimai po poros mėnesių, būtų kvailystė, dabar panašiau į niekšybę.
Ekonomistas Žygimantas Mauricas vieną iš Vyriausybės palaiminto paketo priemonių – 182 milijonų eurų skirti išmokėti vienkartines 200 eurų išmokas beveik 910 tūkst. asmenų, kurie gauna senatvės pensijas, našlių ir našlaičių, maitintojo netekimo, ištarnauto darbo laiko pensijas, taip pat kompensacijas už ypatingas sąlygas bei įvairias šalpos išmokas, įvertino kaip didelį žiupsnį priešrinkiminio populizmo.
Feisbuke jis rašė, kad senatvės pensijos 2020 metais išaugo daugiau nei 9 procentais, o atlyginimų augimo šiais metais, tikėtina, nebus.
Tad, anot Ž.Maurico, senatvės pensijų gavėjai bus santykinai geresnėje finansinėje situacijoje nei nuo koronaviruso epidemijos nukentėję darbingo amžiaus gyventojai.
Pavyzdžiui, vidutinė senatvės pensija siekia 376 eurus, o pajamas praradusiems savarankiškai dirbantiems asmenims mokama 257 eurus siekianti subsidija (šie asmenys, priešingai nei senjorai, neretai dar turi ir išlaikomų nepilnamečių).
„Be to, vienkartinė išmoka vargu ar iš esmės pagerins minėtų gyventojų grupių finansinę padėtį, tad toks sprendimas veikiau gali būti traktuojamas kaip žiupsnis priešrinkiminio populizmo (ypač turint omenyje didelį gyventojų, kuriuos palies ši programa, skaičių)“, – feisbuke rašė Ž.Mauricas.
Be to, vienkartinė išmoka vargu ar iš esmės pagerins minėtų gyventojų grupių finansinę padėtį, tad toks sprendimas veikiau gali būti traktuojamas kaip žiupsnis priešrinkiminio populizmo.
S.Skvernelis gina sumanymą
Politikai skirtingai atsiliepė apie Vyriausybės iniciatyvą dėl vienkartinių išmokų senatvės pensininkams.
Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkė Rimantė Šalaševičiūtė sakė, kad sudėtinga kategoriškai vertinti, reikia senjorams skirti vienkartines 200 eurų išmokas, ar ne.
„Dauguma senjorų, iš tiesų apie 37 procentai, gauna labai mažas pensijas ir kitų išmokų, kurios yra skiriamos pagelbėti verslui, tiems, kurie neteko darbo, yra prastovose, praktiškai pensininkai negauna. Todėl, aš manau, šitas žingsnis neįgaliems, senjorams yra teisingas. Tačiau aš ir vakar klausiau ministro, ar yra tikrai teisinga, kai visiems pensininkams vienodai numatoma skirti ir rugpjūčio mėnesį išmokėti po 200 eurų. Nes dalis pensininkų – ir tikrai nemažas procentas yra, kurie gauna virš 400 eurų pensijas. 4,1 procento, kur gauna pensijas virš 600 eurų. Mano asmenine nuomone, kad tiems pensininkams, kurie gauna dideles pensijas, neturėtų būti mokami šie 200 eurų“, – aiškino valdančiosios Seimo Lietuvos socialdemokratų darbo partijos frakcijos narė.
Opozicinės Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnė Viktorija Čmilytė-Nielsen mano, kad pasirinktas išmokų mokėjimo laikas – rugpjūtis – yra susijęs su rinkimų kampanija.
Anot jos, „200 eurų dalinimo akcija yra ir rinkiminė akcija“.
„Senjorai neabejotinai nusipelno pinigų ir klausimas čia galėtų kilti tik dėl to, kodėl pasirinktas toks terminas, toks laikas, ir kodėl tų pačių senjorų šeimų nariai, vaikai, anūkai šiandien nenusipelno greitesnės paramos ir pagalbos iš valstybės, kai tokia pagalba yra numatyta, bet ji iki šiol nepasiekia adresatų“, – pažymėjo V.Čmilytė-Nielsen.
Senjorai neabejotinai nusipelno pinigų ir klausimas čia galėtų kilti tik dėl to, kodėl pasirinktas toks terminas, toks laikas, ir kodėl tų pačių senjorų šeimų nariai, vaikai, anūkai šiandien nenusipelno greitesnės paramos ir pagalbos iš valstybės.
S.Skvernelis teigė, kad beveik iš 1,4 mlrd. eurų pagalbos paketo ištraukta „senjorų dalis“, kuriai numatyta apie 180 mln. eurų.
200 eurų išmoka, pasak premjero, pasiektų visus labiausiai pažeidžiamus šalies žmones – taip pat ir neįgaliuosius, įvairių šalpos pensijų gavėjus.
„Jeigu kas nors nori pasakyti, kad šitiems žmonėms net ir krizės situaciją yra labai lengva gyventi. Jie visi yra rizikos grupės žmonės, deja. Jiems yra taikomi visi papildomi apribojimai. Jie visi negali gyventi to gyvenimo, kuris galbūt šiek tiek ir palengvindavo jų materialinę gerovę.
Kaip pavyzdys gal nėra visai tinkamas – net tas pats senjoras, aplakstydamas penkiolika ar dvidešimt parduotuvių, susirasdavo maisto produktus su geriausiomis nuolaidomis ir sąlygomis. Tai pasakyti, kad jiems nereikia, na, tai yra tokia pozicija, bet aš jai tikrai nepritariu ir, manau, kad Seimas palaikys Vyriausybės teikiamus įstatymų projektus“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė S.Skvernelis.
Tai pasakyti, kad jiems nereikia, na, tai yra tokia pozicija, bet aš jai tikrai nepritariu ir, manau, kad Seimas palaikys Vyriausybės teikiamus įstatymų projektus.
R.Karbauskis išplatino laišką senjorams
Dėmesį pensininkams rodo ir valdančiosios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas R.Karbauskis.
Prieš savaitę išplatintas jo laiškas senjorams.
Jame, kaip nurodoma partijos interneto svetainėje, dėkojama už išreikštą pasitikėjimą 2016 metų Seimo rinkimuose ir pristatomi svarbiausi darbai, kurie „leido padidinti pensijas, sumažinti SODROS skolą, atpiginti vaistus ir netgi pasiūlyti jų dalį kompensuoti 100 proc. žmonėms nuo 75-erių metų bei padidinti šalpos neįgalumo išmokas“.
Laiške R.Karbauskis aiškina žinantis, kad senjorams dažnai tenka susidurti su klaidinančiomis žiniomis, kurios nustelbia pozityvias naujienas.
Tarkime, kad dėl koronaviruso pandemijos bus mažinamos pensijos.
„Tai NETIESA! Atvirkščiai, ši valdžia ne tik pasirūpino, kad Jus pasiektų didesnės pensijos iki pandemijos paskelbimo, bet ir ieško sprendimų, kaip padidinti Jūsų pajamas ir suteikti visą reikiamą pagalbą. Jokių išmokų mažinimas nėra svarstomas, o senatvės, netekto darbingumo, šalpos pensijos karantino metu visus pasieks laiku ir tokios, kokios yra numatytos įstatymuose. Kiek žemai turi pulti žmonės, užsiimantys tokios propagandos kūrimu, kad imtų gąsdinti senjorus, kurie dėl koronaviruso grėsmės ir taip patiria milžinišką stresą?“ – rašoma R.Karbauskio laiške senjorams.
Kiek žemai turi pulti žmonės, užsiimantys tokios propagandos kūrimu, kad imtų gąsdinti senjorus, kurie dėl koronaviruso grėsmės ir taip patiria milžinišką stresą?
Dvejopas vertinimas
Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos dėstytojai Jūratei Novagrockienei trečiadienį Vyriausybės priimtas paketas, skirtas paremti tiek verslą, tiek mažiausias pajamas gaunančius žmones, kelia dvejopą reakciją.
Viena vertus, numatomos skirti vienkartinės išmokos iš tikrųjų būtų reali, apčiuopiama pagalba.
Politologė minėjo, kad žmonėms sudėtinga nusipirkti kaukių, dezinfekcinis skystis, kuris karantino sąlygomis yra pirmo poreikio prekė, yra brangus. Ji pastebėjo, kad parduotuvėse gyventojai dabar perka tai, kas yra reikalingiausia.
„Aš manau, kad tas siūlymas konkrečiai žmonėms sumokėti yra iš tikrųjų labai reali pagalba, kurią žmonės pajustų“, – sakė J.Novagrockienė.
Aš manau, kad tas siūlymas konkrečiai žmonėms sumokėti yra iš tikrųjų labai reali pagalba, kurią žmonės pajustų.
Kita vertus, pasak jos, klausimų kyla dėl to, kodėl išmokas norima mokėti būtent rugpjūčio mėnesį.
„Tada iš tikrųjų kyla klausimas, kadangi labai jau priartėja rinkimai. Dabar apie rinkimus nelabai kas ir galvoja, bet rugpjūčio mėnesį jau turėtų būti tokia įsivažiavusi ir gerokai aktyvesnė, kartais gal net ir agresyvesnė rinkiminė kampanija, vykdoma įvairių politinių partijų. Tai čia iš tikrųjų atrodytų kaip ir priemonė, kad patrauktų kuo daugiau rinkėjų balsų. Juolab kad tai orientuota daugiausia į pensininkus. Aišku, pensininkai yra tie, kurie dažniausiai eina į rinkimus, daugiausia balsuoja ir kuriuos labiausiai galima paveikti tokiomis priemonėmis“, – akcentavo Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos dėstytoja.
Tai čia iš tikrųjų atrodytų kaip ir priemonė, kad patrauktų kuo daugiau rinkėjų balsų. Juolab kad tai orientuota daugiausia į pensininkus.
J.Novagrockienės teigimu, „valstiečių“ rinkėjai yra daugiau rajonuose gyvenantys, mažiau pasiturintys žmonės. Tiesa, jų elektoratas „persidengia“ su socialdemokratų, „darbiečių“.
Nebuvo kam prisiimti lyderystę
J.Novagrockienės nuomone, koronaviruso pandemijos suvaldymo rezultatas Lietuvoje yra gana sėkmingas.
Nustatyta ne tiek daug užsikrėtimo COVID-19 atvejų. Lyginant su kitomis šalimis, nėra daug mirčių, sukeltų būtent COVID-19.
„Pats rezultatas, nežiūrint to, kad buvo daug klaidų, gal vėlavimų ir visokių kitokių dalykų, jis iš karto deda tokį didesnį pozityvą nei negatyvą šitam susitvarkymui su krize. Antras dalykas yra tai, kad nebuvo kam prisiimti lyderystę. Ir, ko gero, čia labiausiai laimi S.Skvernelis. Nežiūrint to, kad lyg ir Aurelijus Veryga visą laiką matyti ekranuose vos ne kiekvieną dieną. Bet tie S.Skvernelio sprendiminiai akcentai iš tikrųjų atrodo kaip ryškios lyderystės krizės situacijoje prisiėmimas, atsakomybės prisiėmimas, pakankamai ramus, santūrus tonas ir visa kita – tai ir sudaro įspūdį, kad su krize susivaldoma“, – komentavo politologė.
Ir, ko gero, čia labiausiai laimi S.Skvernelis. Nežiūrint to, kad lyg ir Aurelijus Veryga visą laiką matyti ekranuose.
Kartu ji akcentavo, kad šalies gyventojai su retomis išimtimis labai sąmoningai reaguoja į situaciją: laikosi karantino reikalavimų, dėvi kaukes, bando išlaikyti atstumą ir panašiai.
Kalbėdama apie pagalbą ekonomikai, J.Novagrockienė sakė, kad šioje srityje yra didžiulis įgyvendinimo deficitas.
Lyg ir siūlomi sprendimai, kurie iš principo turėtų būti geri ir padėti, tačiau įgyvendinimo procese visas jų gerumas sužlunga dėl biurokratijos, institucijų nebendradarbiavimo.
