Apie lyčių nelygybės problemas šalyje – vyrų ir moterų atlyginimų skirtumus, moterų skurdą, smurtą prieš moteris – moterų organizacijų atstovės Kovo 8-osios išvakarėse priminė premjerui Sauliui Skverneliui.
Anot jų, Vyriausybės vadovas pažėrė gražių pažadų. Tiesa, patikinimo, kad ministrų kabinete atsiras bent viena moteris, jos nesulaukė. Šiuo metu Lietuva yra vienintelė valstybė ES, kurios Vyriausybėje dirba tik vyrai.
Teigiamas įspūdis
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė aiškino, kad moterų organizacijų atstovės su S.Skverneliu susitiko norėdamos atkreipti dėmesį į vis dar neišspręstas lyčių nelygybės problemas. Ji sakė, kad premjerui buvo priminta, kad Lietuvoje moterys, užimančios tokias pačias pareigas, kaip vyrai, uždirba mažiau. Dėl to vėliau moterys gauna mažesnes pensijas.
„Turime daug problemų, kai mamos su mažamečiais vaikais arba grįžtančios iš motinystės atostogų sunkiai integruojasi į darbo rinką. Turime didelį skurdo lygį tarp moterų, kurios vienišos augina vaikus. Turime didelių problemų dėl smurto šeimoje“, – vardijo I.Ruginienė.
Pasak jos, moterų organizacijų atstovės parengė pasiūlymų paketą. Pavyzdžiui, kad svarstant teisės aktus, įvairiuose politikos lygmenyse būtų taip pat integruotas ir lyčių lygybės aspektas. Tarp siūlymų – skirti dėmesio vaikų ugdymui, kalbant apie lyčių lygybę ir smurtą.
„Premjeras gali daryti didelę įtaką ir pokyčių valstybiniame sektoriuje, valstybinėse institucijose, kur galėtų atsirasti diskriminacijos ir smurto prevencijos programos darbo vietoje“, – pasakojo profsąjungų lyderė.
S.Skvernelis pažadėjo suburti darbo grupę, kuri sukurtų prevencijos prieš smurtą programas. Susitikimu su Vyriausybės vadovu I.Ruginienė liko patenkinta.
„Premjeras išklausė. Teigiamą įspūdį padarė. Gavome nemažai pažadų. Jeigu tie pažadai bus įvykdyti, iš tikrųjų galėsime pasveikinti. Dabar tas laikas, kai lauksime, kol bus įvykdyti tie pažadai“, – kalbėjo ji.
Gavome nemažai pažadų. Jeigu tie pažadai bus įvykdyti, iš tikrųjų galėsime pasveikinti.
Profesionalės į Vyriausybę nerado
I.Ruginienė sakė, kad klausimo dėl situacijos Vyriausybėje, kur neatsirado nė vienos vietos profesionalei, neuždavė.
„Ta tema nediskutavome, nes tai yra iš tikrųjų tokia tema, kur man buvo gėda klausytis, kai buvo aptarinėjami ministrai, ypač kandidatė į aplinkos ministrus, kai buvo aiškiai pasakyta, kad turi būti moteris, jog išlaikytų kvotą. Iš tikrųjų viešai išsakyti tokią nuomonę yra didelis pažeminimas ir nedovanotina klaida. Vis dėlto, pareigos turi būti skiriamos pagal kompetenciją, išsilavinimą, patirtį, bet jokiu būdu neatsižvelgiant į lytį, religinius įsitikinimus ir kita“, – pabrėžė ji.
I.Ruginienei keista, kad S.Skvernelis nė į vieną ministro postą neatrado kompetentingos profesionalės. Anot jos, neabejotinai atsirastų eksperčių, galinčių užimti postus Vyriausybėje.
I.Ruginienė teigė, kad situacija dėl lyčių lygybės mūsų šalyje yra liūdna. Tą rodo įvairi statistika ir tyrimai. Ji svarstė, kad taip yra dėl to, kad lyčių lygybės klausimams skiriama per mažai dėmesio.
„Jau nuo senų laikų nešamės stereotipus, kad vyras turi uždirbti pinigus, o moteris likti namuose, prižiūrėti vaikus ir šeimininkauti. Tai netraktuojama kaip darbas, net nemanoma, kad už tai būtų galima apmokėti. Tokie stereotipai, matyt, nusistovėjusi nuomonė, ir trukdo pasiekti kitokių tikslų. Todėl ir sakome, kad čia galėtų sužaisti švietimo sistema. Vaikus turime ugdyti nuo mažens ir aiškinti jiems, kad skirtumo tarp lyčių nėra“, – įsitikinusi I.Ruginienė.
Jau nuo senų laikų nešamės stereotipus, kad vyras turi uždirbti pinigus, o moteris likti namuose, prižiūrėti vaikus ir šeimininkauti.
Atsiliekame nuo ES vidurkio
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos vyresniojo patarėjo Donato Paulausko teigimu, vertinti, kaip atrodome lyčių lygybės požiūriu, geriausia lyginant save su kitomis valstybėmis. Visų pasaulio šalių kontekste atrodome neblogai. Pavyzdžiui, Pasaulio ekonomikos forumo sudarytame pasauliniame lyčių atotrūkio indekse iš 149 valstybių užimame 24 vietą.
„Tačiau kai lyginame su pasauliu, visada reikia turėti galvoje, kad lyginamės ir su tomis šalimis, kurios yra labai skirtingos savo politiniais režimais, demokratiniu lygiu, ekonominiu išsivystymu ir panašiai. Tokiu atveju aš dažnai siūlau tiesiog pasižiūrėti į artimiausias šalis, Europos regioną ir ES. Jeigu pažiūrime į savo kaimynes, pamatome, kad Lietuva nesiekia ES vidurkio. Čia jau remiuosi Europos lyčių lygybės instituto sudarinėjamu Lyčių lygybės indeksu, kuris kas penkerius metus matuoja, kiek yra lyčių lygybės valstybėse-narėse skirtingais pjūviais“, – aiškino ekspertas.
Lyčių lygybės požiūriu geriausiai atrodome pagal moterų išsilavinimo lygį, kuris yra labai aukštas ir didesnis nei vyrų (tarp visų aukštąjį išsilavinimą turinčių Lietuvos gyventojų 62 proc. – moterys). Taip pat – sveikatos srityje, nes sveikatos paslaugų prieinamumas yra geras.
Kalbant apie lyčių lygybę, sudėtingiausiai mūsų šaliai sekasi politinėje plotmėje. „Turbūt įdomiai šis komentaras „susiskamba“ su tuo, kad dar visai neseniai svarstėme, ar tikrai reikia moterų politikių Vyriausybėje, ar užtenka ir vyrų, kurie kompetencijos neva turi daugiau nei moterys. Kai matuojame moterų skaičių Vyriausybėje, parlamentarių skaičių, moterų skaičių savivaldybių tarybose, tarp merų, matome, kad pagal tai lyčių lygybės indeksuose mums sekasi sunkiausiai ir pasaulyje, ir Europoje“, – akcentavo D.Paulauskas.
Anot jo, lyčių lygybė Lietuvoje nėra labai gerai vertinama ir darbo rinkos arba ekonominio įgalinimo kontekste. „Čia nukenčiame dėl to, kad turime atlyginimų atotrūkį, nepakankamai moterų versle ir viešajame sektoriuje, įstaigų vadovių. Taip pat vertinamos biržinių bendrovių valdybos, kiek ten yra moterų. Čia turime tuos amžinus 14 procentų“, – teigė ekspertas.
Taip pat D.Paulauskas sakė, kad mūsų šalyje vis dar ganėtinai didelis smurto prieš moteris artimoje aplinkoje mastas, moterų skurdas.
Viešosios politikos pastumdėlė
Nors kai kas mano, kad lyčių lygybės srityje problemų mūsų šalyje nėra, moterys gali daryti ką nori, viską pasiekti, taip galvojantieji neįvertina nematomų barjerų, pasireiškiančių stereotipais, dirbtinėmis kliūtimis darbo rinkoje ir panašiai.
„Yra daug plika akimi nematomų nelygybės formų, kurios dėl to, kad yra ne taip aiškiai matomos, sukuria įspūdį, jog viskas čia pas mus gerai. Ačiū Dievui, kad turime statistiką, kur galime pamatuoti ir pasakyti, kuriose srityse yra problemų“, – sakė D.Paulauskas.
Yra daug plika akimi nematomų nelygybės formų, kurios dėl to, kad yra ne taip aiškiai matomos, sukuria įspūdį, jog viskas čia pas mus gerai.
Jo nuomone, problemos dėl lyčių lygybės mūsų šalyje sprendžiamos vangiai, nes į šį klausimą žiūrima labai paviršutiniškai. Esą lyčių lygybė visada būdavo pastumdėlė viešosios politikos srityje.
„Tarsi niekas čia ja labai nesidomi, tarsi niekam ji nėra labai įdomi. Nėra ji populiari tema, kuri sulauktų kažkokio teigiamo atgarsio visuomenėje, jeigu kažkoks politikas ar įstaiga imtųsi ją spręsti iš esmės. Tai prisideda prie tokios, sakyčiau, stagnacijos. Lyčių lygybės padėtis nėra blogėjanti. Ji išlieka tokia pati – stovime vietoje dešimt metų“, – pabrėžė jis.
D.Paulauskas akcentavo, kad lyčių lygybės klausimus turime laikyti prioritetiniais. Jie aktualūs tiek moterims, tiek vyrams.
„Kai gerini lyčių lygybę, gerėja abiejų lyčių situacija. Turime labai graudžią situaciją su vyrų gyvenimo kokybe, sveikata. Šie rodikliai labai susiję su tais lyčių stereotipais, kurių vyrai laikosi. Labai kompleksiškai žiūrint į lyčių lygybės klausimą, galėtumėme pagerinti tiek moterų, tiek vyrų situaciją mūsų šalyje“, – teigė ekspertas.
