„Iš esmės pas mus nebuvo atliktas desovietizacijos procesas, dėl to tokių praeities šmėklų vis daugiau ir daugiau atsiranda, nors praėjo daugiau nei trys dešimtmečiai nuo pasišalinimo, pabėgimo iš sovietinės imperijos, o detalių atsiranda įvairiausių“, – penktadienį Žinių radijui kalbėjo parlamentaras.
„Jeigu viskas būtų buvę padaryta civilizuotai, tvarkingai, šiandien neturėtume tokių istorijų“, – pridūrė jis.
Taip S.Skvernelis komentavo ketvirtadienį šalies vadovo paviešintus dokumentus bei teiginius, kad jis nėra kalbėjęs su KGB pareigūnais dėl stažuotės Vokietijoje sovietmečio pabaigoje. Tokią poziciją prezidentas pateikė po visuomenininko Andriaus Tapino klausimų apie Ypatingajame archyve saugomą G.Nausėdos bylą ir jo išvykimo į stažuotę.
Prezidentūra praėjusią savaitę patvirtino, kad G. Nausėda 1988 metų gegužę įstojo į Komunistų partiją. Šiam faktui iškilus viešumon, prezidentas tai pavadino jaunystės klaida, jo paviešinimą dabar siejo su politine konkurencija ir kitąmet vyksiančiais prezidento rinkimais.
„Archyvais, pažymomis manipuliuoti, bandyti kelti abejones atsiranda vien dėl tokios galimybės, nes nebuvo atliktas procesas iki galo. Aišku, yra dalis bendradarbių, kurie yra įslaptinti, tai kelia dar daugiau aistrų“, – kalbėjo S.Skvernelis.
Anot buvusio premjero, tokios istorijos iškyla, kai „artėjama prie rinkimų“.
Kita vertus, kai kurių konservatorių iniciatyvą pripažinti Komunistų partiją nusikalstama organizacija S.Skvernelis vadino proginiu siūlymu.
„Komunistų partijos neriekia atskirai skelbti, kad ji yra nusikalstama arba buvo nusikalstama, ji Lietuvoje yra uždrausta, veikti nebegali, vadinasi, viskas – pasakyta“, – kalbėjo Seimo narys.
„Jeigu norima daryti, reikėtų tą padaryti istoriškai kompleksiškai. Nėra čia ką labai slėpti, bet pasakyti, kad galima tai padaryti atitinkamuose įstatymuose, kad norint eiti vienas ar kitas pareigas, reikėtų tą faktą deklaruoti, bet deklaruoti visiems“, – teigė jis.
2000-ųjų vasario 1 d. Lietuvoje įsigaliojo vadinamasis Liustracijos įstatymas, kuriuo buvusiems KGB ir kitų sovietinių specialiųjų tarnybų darbuotojams bei slaptiems bendradarbiams leista prisipažinti ir registruotis specialioje komisijoje. Tai padariusiųjų duomenys įslaptinami ir saugomi 75 metus.
Tačiau jeigu toks asmuo kandidatuoja į prezidentus, Seimo, savivaldybių tarybų narius, Vyriausybės narius, teisėjus ir prokurorus ar paskiriamas į šias pareigas, šis jo prisipažinimas nebelaikomas valstybės paslaptimi. Apie tokį asmens biografijos faktą turi būti paskelbiama viešai.
Galimybė prisipažinti apie buvusį bendradarbiavimą su KGB buvo ir anksčiau – 1991–1992 metais, Aukščiausiosios Tarybos laikinajai komisijai.
Paskelbus savanoriško prisipažinimo terminą, Liustracijos komisijai apie bendradarbiavimą su slaptosiomis SSRS tarnybomis prisipažino 1589 asmenys.
Seime buvo registruotos kelios įstatymo pataisos siekiant išslaptinti prisipažinusių buvusių KGB bendradarbių pavardes, tačiau tam nepritarta.