Saulius Skvernelis siūlo ne gilintis į praeitį, o žiūrėti į ateitį, o Ramūnas Karbauskis sako, kad tyrimas opozicijai, aštriai kritikuojančiai valdančiosios daugumos sprendimus, parodys, kad neklystančių politikų nėra.
„Prasmė yra diskusijos kažkokios, kad nebūtų daromos galbūt klaidos, o galbūt tie sprendimai buvo teisingi – sunku dabar pasakyti, bet aš linkęs žiūrėti į priekį ir asmeniškai nelinkęs, nenorėčiau vertinti buvusių ministrų pirmininkų veiklos“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams teigė premjeras.
„Manau, kad visada reikia žiūrėti į priekį, kas buvo – buvo“, – pridūrė S.Skvernelis.
Tuo metu R.Karbauskis BNS sakė, kad tyrimo tikslas yra suprasti, kodėl tuo metu Lietuva skolinosi brangiau negu Latvija, o ne A.Kubiliui ar kitam premjerui parodyti, ką jie blogai padarė.
Norime suprati, kokiais motyvais remiantis buvo priimti tie sprendimai, visų pirma todėl, kad ateityje nedarytume tų pačių klaidų.
„Norime suprati, kokiais motyvais remiantis buvo priimti tie sprendimai, visų pirma todėl, kad ateityje nedarytume tų pačių klaidų. Kad kiti premjerai, žiūrėdami į tyrimo išvadas, pasakytų: taip ta Vyriausybė suklydo, bet ar buvo galima toje situacijoje pasielgti kitaip? Ne vienas A.Kubilius sprendimus priiminėjo, aišku,“ – sakė R.Karbauskis.
Jis mano, kad opozicijos nenoras, kad jos klaidos būmų ištirtos, nėra sąžininga, kai ji aktyviai kritikuoja valdančiuosius.
„Opozicija labai aštriai kritikuoja Vyriausybės vadovą ir vadančiosios daugumos sprendimus, tai (tyrimas – BNS) paprasčiausiai parodytų, kad visi, kurie priiminėja sprendimus, kartais klaidų padaro. Bet nenoras, kad mes grįžtume prie klaidų, kurios buvo padarytos prieš kažkiek tai metų, nėra sąžininga, kada taip aktyviai kritikuojama šiandien. Todėl pabandysime pasiaiškinti, ar tai buvo klaida. Jeigu klaida, kad ji būtų pripažinta ir tada galbūt santykiai tarp opozicijos ir pozicijos šiek tiek pagerės, nes bus suvokiama, kad nėra neklystančių, tik reikia mokytis iš savo klaidų“, – BNS kalbėjo R.Karbauskis.
Seimo nutarimo projektą, kuriuo siekiama A.Kubiliaus veiklos tyrimo, pasirašė 23 Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos, 12 Socialdemokratų darbo frakcijos, 7 Lietuvos lenkų rinkimų akcijos – Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos, 6 „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijos nariai bei liberalas Jonas Varkalys.
Nutarimo projekto nepasirašė nei R.Karbauskis, nei S.Skvernelis, nei Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, taip pat Biudžeto ir finansų komiteto vadovas „valstietis“ Stasys Jakeliūnas.
Seimo laikinosios tyrimo komisijos įgaliojimus siūloma suteikti Biudžeto ir finansų komitetui, kuris turėtų atlikti parlamentinį tyrimą ir pateikti išvadą Seimui iki 2018 metų balandžio 1 dienos. Tuo tarpu „valstietė“ Agnė Širinskienė norėtų, kad A.Kubiliaus Vyriausybės skolinimosi politiką tirtų ne komitetas, o specialiai tam sudaryta 12 parlamentarų komisija ir atsakymą pateiktų iki gegužės 1 dienos.
Nutarimo projekte teigiama, kad Lietuva 2009–2012 metais skolinosi dvigubai brangiau nei galėjo pasiskolinti iš Tarptautinio valiutos fondo (TVF), valdžios sektoriaus bendroji skola išaugo daugiau nei du kartus ir 2012 pabaigoje pasiekė 13,264 mlrd. eurų. Nutarime taip pat teigiama, kad didžiąją skolos dalį – 5 mlrd. eurų – numatoma grąžinti tik 2020–2022 metais.
A.Kubiliaus Vyriausybė darbą pradėjo 2008 metų pabaigoje, prasidėjus pasaulinei finansų ir ekonomikos krizei.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė, kuri yra skeptiškai pasisakiusi dėl skolinimosi iš TVF, o A.Kubiliaus Vyriausybės politika leido išvengti finansinės griūties ir pažaboti išlaidavimą.
