BNS pateikia svarbiausias citatas iš Rytų Europos studijų centre vykusios vienos valandos diskusijos:
1. Sutarimo paieškos.
„Reikalinga ne personalinė, o nacionalinė užsienio politika, konsensuso politika. Prezidentas pagal Konstituciją nustato pagrindines užsienio politikos kryptis, bet įgyvendina kartu su Vyriausybe – kalbantis, o ne nuleidžiant iš viršaus instrukcijas. Sukurčiau prie prezidento institucijos užsienio politikos tarybą, kurioje būtų pagrindinės valdžios institucijos, taip pat ir Seimo atstovai“.
2. Atstovavimas Europos Sąjungoje.
„Laikyčiausi Konstitucijoje numatyto valdžių atskyrimo principo. Prezidentas turi dalyvauti tuose viršūnių susitikimuose, kur sprendžiami pagrindiniai strateginiai nacionalinio saugumo ir užsienio politikos klausimai. Ministras pirmininkas – kai sprendžiami tarptautiniai ekonominiai ar vidiniai ES socialiniai, ekonominiai klausimai. Kalbantis ir matant darbotvarkę visada galima nuspręsti, kam geriausia vykti“.
3. Didesnis dėmesys JAV.
„Turime galvoti ne tik tai, ko mes tikimės iš Jungtinių Valstijų, bet ir ką galime duoti. Būtų svarbios investicijos iš JAV į Klaipėdos uosto plėtrą, reikia glaudesnio bendradarbiavimo su JAV gynybos pramone, geras pavyzdys būtų ilgalaikis suskystintų dujų tiekimas į Klaipėdos terminalą. Negalime atsukti nugaros per svarbius balsavimus Jungtinėse Tautose – kalbu apie balsavimą dėl Jeruzalės klausimo. Tikslas yra dvišalių susitikimų atstatymas, nes Baltijos šalių interesus dažnai sunku suderinti. Strateginis tikslas yra JAV karinių pajėgų buvimas šiame regione. Kuo daugiau Amerikos čia, tuo esame saugesni“.
4. Ambasados perkėlimas į Jeruzalę.
„Pasisakau už dviejų valstybių sprendimą, už galutinį Jeruzalės statuso apibrėžimą derybų keliu. Bet mes negalime neigti Jeruzalės svarbos Izraelio valstybei, negalime negirdėti JAV motyvų, kodėl buvo pripažinta Jeruzalė sostine. Nematyčiau jokios tragedijos, jei mes grįžtume prie klausimo ir svarstytume mūsų ambasados perkėlimo į Jeruzalę galimybes. Neturime bijoti išsiskirti iš kaimyninių valstybių. Diskusijos metu turime sverti pliusus ir minusus. Didžiausias pliusas – tai būtų naujas impulsas santykiams su Izraeliu, tai apimtų mūsų saugumo klausimus ir prekybinius, ekonominius klausimus. Visiems suprantama, koks glaudus Izraelio ir JAV ryšys. Manau, mums būtų lengvesnis bendradarbiavimas, supratimas santykiuose dvišaliuose su JAV ir signalas, kad JAV yra ne vien žodžiais mūsų partneris, bet ir tokiuose aštriuose diskusiniuose klausimuose mes stojame į vieną ar kitą pusę. Bijoti diskutuoti tokiais klausimais nėra teisinga pozicija“.
5. ES politika.
„Europinę politiką reikia suvokti ne vien kaip užsienio politikos dalį, bet labai glaudžiai sieti su vidaus politika. Turime labai gerai jausti ES pulsą ir geriau jį perteikti mūsų visuomenei. Privalome išlaikyti ES vienybę, realiai spręsti problemas. Nedarbo, skurdo, socialinės nelygybės klausimai ES turi tapti vieni iš prioritetinių, kitaip bus skatinamas populistinių jėgų atsiradimas. Neturėtume pereiti į unitarinės valstybės modelį deleguojant vis daugiau kompetencijų ES institucijoms. Neturėtume sutikti su atskiro viceprezidento, atsakingo už finansus, skyrimu. Nematau prasmės kurti vieningą pasienio tarnybą, kada „Frontex“ rėmuose mūsų tarnybos veikia efektyviai“.
6. Lenkija – strateginis partneris.
„Lenkija – mūsų strateginis partneris visomis prasmėmis. Turime pasinaudoti jos ekonomikos augimo privalumais, Lenkija turi didžiausią šiame regione NATO kariuomenę, svarbu derinti pozicijas dėl Suvalkų koridoriaus apginamumo, bendradarbiauti Lenkijos iniciatyvose dėl JAV buvimo ir oro gynybos stiprinimo. Tikiu, kad niekada negrįšime į tuos laikus, kai negirdėjome vienas kito.
7. Baltijos vienybė ir konkurencija.
„Baltijos šalių tautos yra labai artimos kultūriškai, emociškai ir istoriškai. Mes esame partneriai, broliai. Bet yra pavyzdžių, kur sprendimai galėjo būti kiti: pirmiausia, suskystintų dujų terminalas (...), dėl jūrų sienos su Latvija taip pat nėra sprendimo (...) vyko daug diskusijų dėl elektros tinklų sinchronizacijos“.
8. Lyderystė Rytų partnerystėje.
„Mano strateginis tikslas – kad Ukrainos ir Gruzijos narystė ES tapti ne tik strateginiu siekiu, bet ir galutiniu rezultatu. Neturi pasijusti nuovargio nuotaikų. Vilniaus lyderystė galėtų būti advokataujant ir vedant mūsų partnerius tiek į ES, tiek į NATO. Moldova taip pat yra didžiulis iššūkis, kurį kelią ji pasirinks“
9. Rusija ir Baltarusija.
„Apie esminių santykių su Rusija perkrovimą nėra kalbos, tačiau kalbant apie mūsų nacionalinių interesų apsaugą bendradarbiavimas tarp atskirų pareigūnų gali būti – ne vardan gerų santykių, bet konkrečių sprendimų, kalbant apie iššūkius dėl bendros sienos, kontrabandos, nelegalios migracijos, kaip yra su Baltarusija (...). Tas laikotarpis, kai mes galėjome būti vienas iš stipriausių Baltarusijos advokatų, bandant propaguoti vakarietiškas vertybes, manau, buvo teisinga kryptis. Be abejo, dabar yra pagrindinis skaudulys ir kliūtis Astravo AE. Nekeičiu savo pozicijos dėl šio nesaugaus objekto. Jeigu įvyktų taip, kad tas branduolinis objektas pradėtų funkcionuoti, jeigu ten įvyks branduolinis incidentas ir turėsime pasekmes, noriu ramiai žiūrėti į savo vaikų ir kitų Lietuvos žmonių akis, kad padariau viską, kad to išvengtume. Šiandien yra paskutinis šiaudas pakeisti elektrinę iš branduolinės į dujinę. Lietuva gali galbūt būti Baltarusijos advokatas ir partneris, jeigu toks signalas iš Minsko ateitų, kad mes ieškome ir finansavimo šaltinių“.
10. Partnerystė su Japonija.
„Azijoje išskirčiau dvi kryptis. Japonija gali būti ir privalo tapti svarbiausiu mūsų partneriu. Svarbus bendradarbiavimas atveriant Japonijos rinką mūsų maisto produktams. Energetikoje dar esame neatsakę į klausimus kalbant apie atominės elektrinės statybą Lietuvoje, labai stiprios kompanijos jaučia nuoskaudą dėl mūsų priimtų sprendimų, bet mes siūlome alternatyvas. Japonijos įmonės gali jungtis į sinchronizacijos projektus, taip pat investuoti į Klaipėdos išorinio uosto plėtrą. Kinijos ekonomika yra įdomi mūsų verslui ir turime žiūrėti savo pragmatinių interesų, valstybės interesų. Negali būtų kalbos apie investicijas į strateginius objektus, kas susiję su mūsų nacionaliniu saugumu“.
