„Prevencinis pokalbis kartais yra gerokai svarbesnis negu po to, kada tenka jau reaguoti su pasekmėmis, kada prasideda ikiteisminiai tyrimai arba kitos priemonės, bet manau, kad saugikliai, kurie turi būti sudėti, ir kontrolė šitų institucijų gali būti stiprinama“, – pridūrė S. Skvernelis.
Jo teigimu, Seime kilusios diskusijos dėl žvalgybos ombudsmeno steigimo yra „vertos dėmesio“.
Pastarosiomis dienomis viešojoje erdvėje daug diskutuojama apie prezidento Gitano Nausėdos prieš Kalėdas įregistruotas Žvalgybos įstatymo pataisas.
Jos reglamentuotų žvalgybos teisę kviesti žmones į prevencinius pokalbius, žvalgybos pareigūnams būtų suteikta teisė patikrinti asmens dokumentus ir atlikti administracinį sulaikymą.
Pagal įstatymo projektą, į prevencinį pokalbį žmonės galėtų būti kviečiami „turint duomenų, kad asmuo gali būti susijęs arba gali būti siejamas su veikla, galinčia didinti riziką ar kelti grėsmę nacionaliniam saugumui ar valstybės interesams“.
Už neatvykimą būtų taikoma administracinė atsakomybė.
Projekte taip pat numatyta teisė žvalgybos institucijoms be teismo sprendimo iš juridinių asmenų gauti informaciją apie atliktas ūkines, finansines operacijas, finansinių ir mokėjimo priemonių panaudojimą, kitą informaciją.
Kritikai sako, kad nuostatos yra abstrakčios, todėl sukuria prielaidas piktnaudžiauti galiomis ir pernelyg riboti žmogaus teises.
Įstatymo iniciatoriai tikina, kad prevenciniai pokalbiai galėtų būti naudingi žmonėms, kurie yra tapę priešiškų žvalgybų taikiniu, taip pat palengvintų kaltės įrodinėjimą teisme, nes žmogus negalėtų gintis, jog nebuvo įspėtas.
